J. Tamkevičiūtė: Koks yra receptas, padėsiantis užtikrinti vaikų ugdymo įstaigose maisto kokybę?

Joana Tamkevičiūtė

Joana Tamkevičiūtė yra medikė, Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė į Seimą  Žirmūnuose  

Už savo vaikų mitybą visų pirma atsakingi tėvai, tačiau darželiai bei mokyklos, kuriose vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos, daro didelę įtaką vaikų mitybos įpročiams bei jų sveikatai. Šiandieninė vaikų maitinimo sistema yra pasenusi ir neužtikrina augančio vaiko organizmui būtinų maisto medžiagų, taip pat menkai atitinka sveikos mitybos principus ir taisykles.

Vaikų sveikata vis prastėja

2014 m. medicininių tyrimų laboratorijose atlikus vaikų kraujo tyrimus nustatyta, kad mažamečius vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės funkcijos sutrikimai: 29 proc. jų nustatytas itin augančiam organizmui reikalingų mikroelementų kalcio, natrio arba kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Taip pat net kas penktam tirtam vaikui buvo sutrikusi skydliaukės funkcija, o kas dešimtam – nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas.

Dar daugiau nerimo kelia tai, jog apie 48 proc. tirtų vaikų yra pakitę hematologiniai kraujo parametrai, o idealus bendrojo kraujo tyrimas – retenybė. Be to, net 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas vitamino D trūkumas, kuris ypač svarbus kaulų ir dantų struktūros formavimuisi.

Prastos  sveikatos priežastys – mityboje

2013 m. visuomenės sveikatos priežiūros specialistės V. Turauskytės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. dr. A. Petrauskienės atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinio sudėtis ir energinė vertė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijų bei Lietuvos gyventojams rekomenduojamų maisto medžiagų ir energijos normų.

Tyrimas parodė, kad vaikų suvartota angliavandenių, skaidulinių maisto medžiagų dalis buvo nepakankama, maisto davinyje riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, buvo per daug. Darželinukų  maisto davinyje riebalai viršijo maksimalią rekomenduojamą normą net 7 proc. Negana to, maiste nustatyta ir vitamino D stoka. Trūkstant šio vitamino didėja tikimybe, kad vaikui gali išsivystyti rachitas. Reiktų paminėti, jog energijos apykaitos procesams, centrinės nervų sistemos veiklai reikalingo vitamino PP vaikai su maistu gavo 1,2 karto mažiau nei rekomenduojama. Trejų metų amžiaus vaikų maisto davinyje nustatyta augančiam organizmui būtinų kalcio ir geležies stoka.

Darželio valgiaraštis neturi nieko bendra su sveika mityba?

Į vieną iš Vilniaus lopšelių-darželių savo vaiką vedanti mama pasidalino valgiaraščiu, kurį gavusi iš darželio administracijos buvo šokiruota. Valgiaraštis akivaizdžiai neatitiko Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų ir sveikos mitybos piramidės principų.

Remiantis jais, vaikui rekomenduojama valgyti ne mažiau nei 5 kartus ir ne mažiau nei 400 g per dieną šviežių, vietinių daržovių bei vaisių.

Tuo tarpu vieno iš Vilniaus lopšelių-darželių valgiaraštyje dienos norma išdėstyta kiek kitaip. Pavyzdžiui, pusryčiams darželinukas gauna 1 obuolį, pietums – 60 g šviežių kopūstų salotų, o vakarienei – 30 g pomidorų. Tiesa, šviežių kopūstų salotos gali būti keičiamos į morkų ar virtų burokėlių salotas. Be to, darželinukas pietums žuvies paragauja tik 1 kartą per 2 savaites, vištieną – 1 kartą per savaitę, o kitomis dienomis tenka valgyti kiaulieną.

Dar blogiau atrodo saldžios vakarienės – blynai su džemu, meduoliai su saldžia arbata, sulčių gėrimai su dirbtiniais saldikliais ir pan. Pastarosios gerokai prasilenkia su rekomendacijomis rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus ir saldumynus. Vaikams pateikiama arbata tik su cukrumi, kompotas – taip pat. Šiuos „sveikus“ maisto davinius konkursą laimėjusi įmonė į darželį atveža jau paruoštus termosuose.

Ugdymo įstaigose vaikas gauna pigiausią maistą?

Peršasi išvada, jog dėl tokio prasto maitinimo kalta mokyklose ir darželiuose žalinga maisto tiekimo sistema. Kokio maisto kokybės galima tikėtis, jei jo gaminimo ir tiekimo konkursus laimi įmonės, pasiūliusios pietus už 10 arba 0 centų? Nors tėvai, pirkdami vaikui maistą parduotuvėje atidžiai ištyrinėja jo sudėtį, tačiau jų atžala ugdymo įstaigoje gauna patį pigiausią, menkavertį ir nesubalansuotą maisto davinį.

Galime daryti prielaidą, jog įmonės, siūlančios tiekti vaikams maistą beveik už dyką, atsiima savo pelno dalį gudraudamos ir tiekdamos prastesnės kokybės maisto gaminius, pavyzdžiui, vietoje grietinės naudodamos grietinės mišinį, vietoje sviesto – riebalų mišinį ir pan. Kai paslauga teikiama beveik nemokamai, verslininkai visada ras būdų, iš kur kompensuoti patiriamas išlaidas.

Tuo tarpu mokyklų ir darželių valgyklose gaminamas maistas taip pat nebūtinai užtikrina jo kokybę, subalansuotumą ir sveikos mitybos principų paisymą. Dažna mokyklos, darželio valgykla reikalauja remonto, joje įdiegta pasenusi įranga. Dėl to ne tik kyla grėsmė maisto saugai, bet dėl šios priežasties nukenčia maisto kokybė bei asortimentas. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys rodo, jog mokyklų patikrinimų metu praėjusiais metais visiškai reikalavimus atitiko tik 58 proc. valgyklų.

Tėvai neturi jokios realios galios reguliuoti darželiuose vaikams tiekiamų maisto produktų kokybės, o teisę tiekti visus maisto produktus turi tik viena įmonė. Šioje monopolinėje situacijoje akivaizdžiai matyti konkurencijos stoka.

Už centralizuoto maisto produktų tiekimo ugdymo įstaigose organizavimą yra atsakingos savivaldybės. Jos kontroliuoja maitinimo paslaugų organizavimą, vykdymą bei maisto kokybės ir finansinius klausimus. Taip pat šią veiklą prižiūri, tikrina ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei visuomenės sveikatos centrai.

Nors būtent savivaldybių galioje ir yra visi svertai, kurie galėtų užtikrinti maisto vaikų darželiuose ir mokyklose kokybę, tačiau dažna savivaldybė problemų nemato arba nenori matyti.

Ką daryti, kad vaikai valgytų sveiką maistą?  

Šiuo metu savivaldybės skelbtus konkursus laimintys maisto tiekėjai visus produktus tiekia patys, tad mokyklos ir darželiai praranda galimybę užsisakyti ekologiškų, kokybiškesnių bei įvairesnių maisto produktų. Akivaizdžiai matyti centralizuoto maisto tiekimo problema. Nėra sukurtos palankios sąlygos konkurencijai.

Savivaldybės, skelbdamos viešuosius pirkimus, privalo įtraukti kriterijus, kurie užkirstų kelią nesąžiningiems maisto tiekėjams. Viešuosiuose pirkimuose turėtų dalyvauti tik kokybiškus produktus siūlantys tiekėjai, kurie be produkcijos kokybę patvirtinančių dokumentų negalėtų dalyvauti konkurse.

Mėsa, daržovės, vaisiai ir kiti produktai prioriteto tvarka turi būti perkami iš sertifikuotą ekologinę produkciją gaminančių ūkininkų. Tiekėjai turi siūlyti tik konkrečius maisto produktus su konkrečiais pavadinimais, nurodydami jų sudėtį bei fasavimo būdą, jog laimėtojas negalėtų jų pakeisti į prastesnės kokybės.

Taip pat ugdymo įstaigoms turi būti suteiktos sąlygos dėl nekokybiško maisto, netinkamų produktų naudojimo ar kitų pažeidimų nutraukti sutartį su maisto tiekėju ir inicijuoti naujo konkurso skelbimą.

Darželiuose ir mokyklose turi būti dažniau inicijuojamos maisto produktų patikros, nuolatinė valgiaraščių kontrolė. Taip pat į maisto raciono sudarymą ir jo tiekimo vaikams stebėjimo ir vertinimo sistemą turi būti įtraukiami ir tėvai.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovaujasi dar prieš 15 metų parengtomis rekomendacijomis dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų. Atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, privalu kuo skubiau inicijuoti naują rekomendacijų redakciją.

Jei daugiau nei penkerius metus tėvų keliama problema iki šiol nėra išspręsta, akivaizdu, kad savivaldybės nėra pajėgios susitvarkyti pačios. Maitinimo ugdymo įstaigose reglamentavimo griežtinimas negali išspręsti visų vaikų mitybos problemų, tačiau savivaldybės yra atsakingos dėl esamos situacijos, todėl už pažeidimus jos privalo atsakyti ir tam turi būti sukurta atskira sistema, kurios kontrolė būtų ne savivaldybių prerogatyva.

Maisto kokybė vaikų darželiuose ir mokyklose gerės tik tada, kai atsiras tinkama kontrolė ir svarbiausiu kriterijumi, tiekiant maistą ugdymo įstaigoms, taps vaikų sveikata, o ne mažiausia kaina.