Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas dėl planuojamų Neries upės vagos tvarkymo darbų Vilniuje. Partija pateikė pastabas Aplinkos apsaugos agentūrai, Vilniaus miesto savivaldybei ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams, įspėdama, kad planuojamas upės gilinimas gali turėti reikšmingą poveikį Neries ekosistemai.
Projektas numato šalinti sąnašas ir gilinti upės dugną keliuose Neries ruožuose nuo Vingio parko iki Valakampių. Šie darbai yra dalis savivaldybės pristatytos Neries pakrančių vystymo vizijos, kuria siekiama sustiprinti upės rekreacinį ir ekonominį potencialą – plėtoti vandens transportą, kurti naujus traukos taškus verslui ir turizmui bei aktyviau atverti pakrantes miestiečiams.
Tačiau žalieji perspėja, kad tokie planai negali būti įgyvendinami neatsižvelgiant į upės ekologinę būklę.
„Mes suprantame mero norą turėti gyvą, žmonėms atvirą upę. Tačiau negalime sutikti su požiūriu, kad upė turi būti pertvarkoma kaip infrastruktūros objektas. Neris pirmiausia yra gyva ekosistema – ir tik tada miesto viešoji erdvė“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Rizika saugomoms rūšims ir buveinėms
Žalieji savo kreipimesi pabrėžia, kad planuojama veikla vyktų Natura 2000 saugomoje teritorijoje – Neries upėje, todėl jos poveikis turi būti vertinamas itin atsakingai.
Pasak partijos, upės dugno kasimas ir sąnašų šalinimas gali paveikti natūralias buveines, įskaitant žuvų nerštavietes.
„Pastaraisiais metais mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos Neries ruože Vilniuje yra nustatę nemažai lašišinių žuvų nerštaviečių, kurių dalis nėra oficialiai inventorizuotos. Upės dugno kasimas gali sunaikinti žvyringą substratą, kuriame neršia žuvys, taip pat pažeisti bestuburių bendrijas, kurios yra visos upės maisto grandinės pagrindas“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas, neetatinis aplinkosaugos inspektorius Laurynas Okockis.
Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį ir į galimą vandens kokybės pablogėjimą: urbanizuotose upėse dugno nuosėdose dažnai kaupiasi įvairūs teršalai – sunkieji metalai, naftos produktai ar maistinės medžiagos. Dugno kasimas gali šias nuosėdas pakelti į vandens stulpą ir paskleisti upėje.
„Tokie darbai neapsiriboja vien statybos vieta. Pakeltos sąnašos gali keliauti dešimtis kilometrų ir paveikti daug didesnę upės ekosistemos dalį“, – teigia L. Okockis.
Kritika savivaldybės vizijai
Žalieji taip pat kritiškai vertina savivaldybės naratyvą, kuriame Neries pakrančių vystymas pristatomas kaip investicijų ir naujų verslo erdvių kūrimo projektas.
Vilniaus savivaldybė teigia siekianti, kad Neris taptų miesto gyvenimo ašimi ir svarbia viešąja erdve, kurioje susijungtų rekreacija, turizmas ir verslas. Tačiau žaliųjų teigimu, tokie planai turi būti derinami su upės ekologijos išsaugojimu.
„Savivaldybė kalba apie Neries pavertimą miesto gyvenimo ašimi. Mes tam pritariame. Tačiau miesto gyvenimo ašis turi būti gyva upė, o ne dirbtinai sureguliuotas kanalas“, – sako I. Budraitė.
Pasak jos, daugelyje Europos miestų šiandien vyksta priešingas procesas – urbanizuotos upės yra renatūralizuojamos, atkuriamos jų natūralios buveinės ir ekologiniai procesai.
Reikalauja išsamių tyrimų
Lietuvos žaliųjų partija savo pastabose prašo atlikti išsamius mokslinius tyrimus – įvertinti žuvų populiacijas, bestuburių bendrijas, natūralią upės morfologiją ir galimą kumuliacinį projektų poveikį.
Taip pat siūloma į procesą įtraukti nepriklausomus mokslininkus ir aplinkosaugos organizacijas, kurios jau yra tyrusios Neries ekosistemą.
„Vilniečiai tikrai nusipelno daugiau gyvybės prie Neries. Bet gyvybė atsiranda ne iš betono, o iš gyvos gamtos“, – sako L. Okockis.
Galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priims Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi PAV dokumentus ir gautas institucijų bei visuomenės pastabas.
