NUOMONĖ DĖL NUOTEKŲ AVARIJOS VILNIUJE.
Tikrieji žalieji apgailestauja, kad jų bendravardžiai, esantys valdančiojoje daugumoje, laikosi ne jų pavadinime deklaruojamos žaliųjų ideologijos, o prastų ankstesnių valdžių įpročių.
„Praėjusią savaitę įvykusi didžiausia pastarųjų metų ekologinė katastrofa Vilniuje – trumparegiškai ir vartotojiškai mąstančių valdininkų sprendimo pasekmė“ – sako Saulius Pikšrys, Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos narys, vienas iš aplinkosauginio judėjimo „Atgaja“ pradininkų. Anot jo, gamtos interesai buvo paminti, nes valdininkams pritūko ryžto arba kompetencijos priimti optimalesnius sprendimus. „Pasirinkta pati lengviausia avarijos likvidavimo alternatyva“ – teigia S. Pikšrys.
Galimai dėl aplaidaus inžinierių darbo ir žmogaus klaidos, penktadienį trūkus magistraliniams nuotekų vamzdžiams, Vilniaus valdžia priėmė sprendimą išleisti didelį teršalų kiekį į Nerį. Sprendimas motyvuotas tuo, kad šventiniu laikotarpiu laikinai sustabdžius vandens tiekimą gyventojams būtų sukelta per daug nepatogumų.
„Visuomenė nežino, ar buvo pasirinktas teisingiausias avarijos likvidavimo būdas. Ar buvo svarstyta nukreipti teršalus laikinai įrengta trasa į artimiausią perpumpavimo stotį? O galbūt buvo ir kitų technologinių išeičių? Ar nereikėjo intesyviau ieškoti ir derinti visų labiausiai aplinką tausojančių alternatyvų? Inovatyvių sprendimų apstu, tik apie juos reikia žinoti. Deja, panašu, kad už tokius sprendimus atsakingos tarnybos yra visiškai nepasiruošusios arba komunikacija, valdant šią situaciją, buvo itin prasta“ – svarsto Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.
Pati gamta, nors ir nuskriausta, apsaugojo valdančiuosius nuo katastrofiškų pasekmių naštos. „Šaltasis metų laikas ir pakilęs upės vanduo lemia, kad biologinė tarša nėra tokia aktyvi, nesukelia intensyvios eutrofikacijos ir į Nerį patekusios nuotekos daro mažesnį poveikį ekosistemoms, tačiau didelis teršalų kiekis vis vien atsilieps gyvajai aplinkai“ – sako S. Pikšrys.
Techniniu ir „mažesnės nei galėjusi būti“ žalos argumentu prisidengta priimant akivaizdžiai aplinkai nenaudingą sprendimą. Nerimą kelia ir tai, kad Generalinė prokuratūra tyrimą pradėjo pavėluotai – įrodymai, reikalingi avarijos priežastims nustatyti, gali būti sunaikinti, taigi kaltieji taip pat gali likti neidentifikuoti.
Europoje Lietuva galėjo pagarsėti kaip pažangi valstybė, gebanti priimti atsakingus sprendimus, o dabar galima pasigirti tik tuo, kad situacija buvo „suvaldyta“.
Kyla klausimas, kodėl tylėjo Vyriausybė? Kodėl nebuvo ryžtingos Aplinkos ministerijos lyderystės? Ar ji siūlė teikti ekspertinę pagalbą? Gėdinga, jog valdžioje esant „žaliesiems“ buvo priimtas toks aplinkai žalingas sprendimas.
Ar ateis laikas, kai politikai išdrįs rinktis ne patogumą ar politinį išskaičiavimą, o išties toliaregišką ir atsakingą sprendimą?
Nuotekų patenkančių į Nerį srautas praėjus 12 valandų po avarijos:
Neris ties Vilniaus Lazdynų mikrorajonu praėjus 4 paroms po avarijos. Vandenyje stebimos maistinės atliekos, fekalijos, neaiškios kilmės melsvos dėmės.
