Šie metai nuostabūs ne tik tuo, kad vilniečių virtuves papildys oranžiniai maišiukai, bet ir tuo, kad laukia greičiausiai bent keturi, o gal ir penki apsilankymai prie balsadėžių. Tai reiškia, kad iki pat vėlyvo rudens vyks aktyvios agitacinės kampanijos, kurių metu bus pasakojama, kaip blogai arba kaip nuostabiai dirbo esama valdžia – kuris variantas skambės, žinoma, priklauso nuo to, kas kalbės. Tad eiliniam piliečiui šiame triukšme susigaudyti, kas iš tiesų yra kas, labai sunku ar net neįmanoma.
Kaip iš tiesų tą darbą įvertinti? Juk negali išmanyti įvairių sričių, perskaityti ir suprasti visų paruoštų įstatymų, įsakymų poreikio ir pasekmių. Todėl dažniausiai vertiname politikų asmenybes, remdamiesi emocijomis, kurias sukėlė kokie nors pasisakymai ar įvykiai. Bet tai mažai ką turi bendro su Vyriausybės darbu.
Tad kaip įvertinti Vyriausybės darbą objektyviai? Paprasčiausia pasižiūrėti į jos programą ir palyginti su tuo, kas įvyko realybėje. Esama Vyriausybės programa Seimo buvo patvirtinta 2020 m. gruodžio 11 d. ir joje yra nurodyti sėkmės rodikliai, pagal kuriuos Vyriausybė nori būti vertinama. Taigi, minint Tarptautinę švarios energijos (sausio 26-oji) ir Pasaulinę CO2 išmetimo mažinimo (sausio 28-oji) dienas, kodėl gi neįvertinus Vyriausybės programos dalies įgyvendinimo, kuri pavadinta „Misija – Lietuvos žaliasis kursas“.
Sėkmės rodikliai
Verta prisiminti, kad per praėjusius Seimo rinkimus visos šiuo metu valdžioje esančios partijos buvo „pažaliavusios“ ir suburta Vyriausybė vis minėjo, kad darbas šia kryptimi yra vienas svarbiausių prioritetų. Todėl Vyriausybės programoje jam skirta nemažai dėmesio – žalieji tikslai sutalpinti į vieną iš ilgiausių skyrių (iš 13-os esančių programoje), apimantį 11 puslapių iš visų 111-os.
Daug dalykų, esančių programoje, sunkiai įmanoma vertinti objektyviai. Jie prasideda daugmaž tokiais žodžiais: stengsimės, tobulinsime, pasiūlysime ir pan. Tačiau yra punktų, kurie nurodo konkrečius skaičius, kuriuos Vyriausybė numačiusi pasiekti. Keistoji dalis yra tai, kad didžioji dalis skaičių Vyriausybės programoje yra susieti su 2030 m. tarsi gundant mus ją vėl bent 1,5 kadencijai išrinkti, kad visgi galėtume įvertinti jos darbą. Bet dalis skaičių yra susieti su 2024 m., kurie leidžia bent pabandyti atlikti tokį vertinimą. Taigi pabandykim!
Kas buvo pasiekta?
Numatyti sėkmės rodikliai 2024-esiems ir kaip yra dabar:
- „Lietuvos miškingumas pasieks 35 proc. šalies teritorijos.“ Valstybinės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2023 m. šalies miškingumas buvo 33,8 proc. Per Vyriausybės darbo laikotarpį jis padidėjo vos 0,1 proc. Akivaizdu, kad ir 2024-aisiais miškingumas dar 1,2 proc. neišaugs. Rodiklis nepasiektas.
- „Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc.“ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos naujausi duomenys (2023 m. lapkričio mėn.) rodo, kad saugomos teritorijos užima 18,4 proc. Lietuvos teritorijos (pradedant Vyriausybės darbą buvo 17,64 proc.). Rodiklis nepasiektas.
- „Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.“ Remiantis „Eurostat“ duomenimis (naujausi – 2022-ųjų) galima konstatuoti, kad Vyriausybės darbo rezultatų čia nesimato. 2020 m. rodiklis buvo 4 proc., 2022 m. minimaliai pagerėjo iki 4,1 proc. Tačiau ES vidurkis yra 11,5 proc., o, palyginimui, kaimyninei Estijai sekasi keturis kartus geriau nei Lietuvai – Baltijos kaimynėje šis rodiklis siekia 16 proc. Nors naujesnių duomenų trūksta, bet iš tendencijų akivaizdu, kad rodiklis nebus pasiektas.
- „Iki 2024 m. panaikinsime visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakysime anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.“ Tikrai – nuo 2024 sausio 1 d. įsigaliojo Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis nežymiai pakeliami akcizai iškastiniam kurui. Visgi matome, kad ūkininkų traktoriai išgąsdino politikus ir tie pakėlimai tikriausiai greitai bus atšaukti. Daugelis lengvatų net nebuvo liestos. Anglių ar naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje taip pat kol kas nebuvo atsisakyta. Rodiklis nepasiektas.
- „Palyginti su 2005 m. iki 2025 m. stabilizuosime išmetamųjų ŠESD kiekį net ir tuose sektoriuose, kuriuose iki šiol jis didėjo – transporto ir žemės ūkio srityse.” Šį rodiklį gan sunku įvertinti, nes, galbūt gėdindamasi, Aplinkos ministerija naujesnių duomenų nei 2021 m. neteikia. Nors sunku įvertinti, bet žvelgiant į tendencijas sudėtinga įsivaizduoti scenarijus, kuriuose toks tikslas būtų pasiektas. Transporto sektoriuje šiltnamio dujų emisijos padidėjo 46 proc., o žemės ūkyje – 4,8 proc. Jeigu iškeltas tikslas reiškia, kad lyginant su 2005 m. emisijų pokytis būtų 0 proc., tai turėtų būti eliminuota apie 2 mln. tonų CO2 ekvivalento išmetimų. Tai yra panašiai tiek, kiek sumažinta energetikoje lyginant su 2005 m. Žinant, kiek įvyko pokyčių energetikoje per tą laiką, ir tai, kad kuro sunaudojimas transporto sektoriuje tik didėjo, kaip ir mineralinių trąšų pardavimai žemės ūkiui, galima gana patikimai numatyti, kad teigiamų rezultatų mes čia nematysime. Rodiklis nepasiektas.
- „Nuo 2023 m. įpareigosime valstybines įstaigas vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu.” Sutartyje su „Ignitis” pirkti žaliąją elektros energiją Turto banko valdomiems pastatams buvo numatyta nuo 2021 m. liepos 1 d. Tuo pačiu, šiais metais jau daugelis miestų šilumos energiją tiekia iš biokuru kūrenamų elektrinių. Tačiau Valstybės kontrolės vertinimo ataskaitoje konstatuojama, kad „tikslo įgyvendinimui dar nėra pasirengta”. Tuo pačiu valstybinių įstaigų autoparkas reikšmingai nepakito. Taigi įstaigos iš toliau naudojasi taršiu transportu. Rodiklis įgyvendintas iš dalies.
- „Renovacijos banga – 1 000 renovuotų daugiabučių per metus.” Vertinant 2023 m. pabaigos duomenis, Lietuvoje renovuojama apie 300–400 daugiabučių per metus iš 30 tūkstančių, kuriems reikia renovacijos (t. y. apie 1 proc.). Panašus skaičius buvo iki pradėjus dirbti dabartinei Vyriausybei. Rodiklis nepasiektas.
- „2024 m. visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų.” Pagal Aplinkos ministerijos pranešimus, „nauja tvarka bus taikoma nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams, o nuo 2028 metų – visiems naujos statybos visuomeniniams pastatams.” Kaip veiks nauja tvarka, dar sunku įvertinti, nes statybų įmonių asociacijos atstovai mini, kad toks reikalavimas sąmatas gali padidinti trečdaliu. Rodiklio pasiekimo negalima įvertinti.
- „Iki 2025 m. 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių.” Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad 2022 m. 25,5 proc. galutinio elektros energijos suvartojimo buvo užtikrinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta energija. Vertinant, kad 2020 m. atsinaujinančių energetikos išteklių dalis elektros gamyboje sudarė 20,17 proc. ir tai, kad pastaruoju metu buvo daug investuojama į energetiką, galima būtų tikėtis, kad rodiklis bus pasiektas. Tikėtina, kad rodiklis bus pasiektas.
- „Iki 90 proc. padidinsime švarių vandens telkinių skaičių.” Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamus 2022 m. duomenis tik 36% (2016 m. tokių buvo apie 55%) Lietuvos paviršinių vandens telkinių buvo geros būklės. Didžioji dalis taršos yra susiję su žemės ūkio veiklos intensyvumu. Žemės ūkio veikloje nėra numatyta jokių reikšmingų pokyčių, nėra numatyta ir reikšmingai riboti mineralinių trąšų naudojimą. Protestuojantiems traktoriams pritariant galima gana patikimai įvertinti, kad tikslas ne tik bus nepasiektas, bet ir užterštų vandens telkinių skaičius ateityje turėtų didėti. Rodiklis nepasiektas.
- „Iki 2024 m. visi Lietuvoje laikomi šunys ir katės bus paženklinti.” Toks reikalavimas buvo Seimo priimtas dar 2021 m. pavasarį. Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 130 tūkst. registruotų kačių, 252 tūkst. šunų ir 428 šeškai. Prieš pradedant dirbti šiai Vyriausybei registruotų gyvūnų skaičiai buvo: 43 tūkst. kačių, 98 tūkst. šunų, 376 šeškai. Tačiau kiek yra neregistruotų, duomenys nėra skelbiami. Todėl sunku įvertinti, kokia apimtimi yra įgyvendintas šis punktas. Bet sprendžiant iš to, kad prieglaudose gyvūnų nemažėja, matyti, jog beglobių gyvūnų problema vis dar labai aktuali. Rodiklio neįmanoma įvertinti.
- „Sukursime dirvožemio kokybės stebėsenos sistemą.” Nei Aplinkos, nei Žemės ūkio ministerijos tinklapiuose nepavyko rasti informacijos apie sukurtą naują dirvožemio monitoringo sistemą. Panašu, kad šitas programos punktas buvo tiesiog užmirštas. Rodiklis neįgyvendintas.
- „Padvigubinsime perdirbamo mėšlo kiekį.” Perdirbamo mėšlo kiekio duomenų rasti nepavyko, bet, kadangi perdirbimo metu iš jo gaminamos biodujos, įvertinti, kaip sekasi įgyvendinti tikslą, galima naudojantis būtent su šiomis dujomis susijusiais duomenimis. Remiantis Valstybės duomenų agentūra, biodujų gamyba Vyriausybės darbo metu padidėjo, tačiau vertinant tendencijas, didėjimas ir iki tol buvo pastovus. Kažkokių reikšmingų pokyčių dėl šios Vyriausybės darbo nesimato, kaip ir užsibrėžto rodiklio pasiekimo numatytu laikotarpiu. Rodiklis neįgyvendintas.
- „Padvigubinsime ekologinio ūkininkavimo plotą.” Naujausi Valstybės duomenų agentūros pateikiami duomenys apžvelgia tik 2022-uosius metus. Tačiau ir iš turimų duomenų akivaizdu, kad dabartinės Vyriausybės darbo metu ekologinio ūkininkavimo plotai sumažėjo. Vertinant esamas tendencijas ir atstumą iki tikslo, akivaizdu, kad tikslas nebus pasiektas. Rodiklis nepasiektas.
- „2024 m. plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos, padidės 1,5 karto.”
Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. duomenys rodo, kad neariminę žemdirbystę ūkininkai taikė 244 tūkst. ha, 2023 m. deklaravimo duomenys rodo padidėjimą iki 1 222 tūkst. ha. Jis įvyko dėka pradėtos mokėti paramos ūkininkams taikantiems neariminę žemdirbystę. Iš esmės nėra aišku, ar ūkininkai pradėjo mažiau arti, ar labiau deklaruoti (siekiant už tai gauti išmokas). Kaip ten bebūtų, rodiklis įgyvendintas. - „2024 m. visos Aplinkos ministerijos institucijų paslaugos, informacija, monitoringas, registrai ir procesai bus vykdomi tik skaitmeniniu būdu. Visuomenės ir profesionalų pasitikėjimą ir informuotumą didinsime atverdami daugiasluoksnius duomenis, kadastrus, leidimų informaciją, taršos parametrus realiuoju laiku.“ Labai sudėtinga įvertinti Aplinkos ministerijos skaitmenizacijos lygio pokytį, nes reikia matyti visus registrus, procesus, paslaugas, žinoti, kaip jos buvo vykdomos anksčiau ir kaip yra dabar. Tačiau vieną dalyką tikrai galima įvertinti: taršos parametrų skelbimą realiu laiku. Išskyrus oro kokybę, kurios monitoringo duomenys ir prieš pradedant dirbti šiai Vyriausybei buvo teikiami realiu laiku, visi kiti duomenys yra pateikiami su vienerių ar dvejų metų vėlavimu. Rodiklis nepasiektas.
Apibendrinimas – lentelėje.
Verdiktas
Vertinant Vyriausybės darbą įgyvendinant jos numatytą žaliąjį kursą, neišeina teigti, kad viskas buvo blogai ar viskas buvo gerai. Žvelgiant iš teigiamos pusės galima pastebėti, kad pati programa buvo gana ambicinga, pastangos įgyvendinti jos uždavinius irgi buvo dedamos, be to, dalis rodiklių ir buvo pasiekti.
Tačiau vertinant iš kitos pusės, daugelis „žalių” rodiklių, nurodytų programoje, yra susiję su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų įgyvendinimu. Kadangi daugelis rodiklių nepasiekti, o laikas, dažnai ir tam skirti ES pinigai, panaudoti, tai galvos skausmai teks ateinančioms Vyriausybėms, kurioms reikės ieškoti lėšų jau mūsų kišenėse ir būdų pasiekti tuos tikslus arba pinigų apmokėti baudas už jų nepasiekimą.
Tad atsižvelgiant į kuklius rezultatus, kiek sėkmingai Vyriausybė dirbo žaliojo kurso kryptimi? Galima konstatuoti, kad prastai. Daugelis numatytų sėkmės rodiklių nepasiekti ir nepanašu, kad yra vilties juos pasiekti per nustatytus terminus. Jeigu galutiniam vertinimui pasitelktumėme sistemą, pagal kurią pasiektą rodiklį įvertintume vienu balu, dalinai – puse, mokyklos terminais Vyriausybės įvertinimas būtų – „sėskis – 2”.
Labiau už ministrų nuotraukas reikia lengvai pasiekiamų duomenų
Net neabejoju, kad kiekvienam nepasiektam rodikliui Vyriausybė turės daug pasiteisinimų: pandemija, infliacija, karas Ukrainoje ir t. t. Tačiau žinant, kad už „žaliojo kurso” įgyvendinimą iš esmės atsakinga Aplinkos ministerija, tokie pasiteisinimai atrodytų keistai. Žinoma, galima rasti ir kitų pasiteisinimų. Tačiau prieš klimato kataklizmus ir jų padarinius nepasiteisinsime. Kaip ir prieš sunaikintą bioįvairovę ar smirdančiomis balomis paverstus vandens telkinius ir jūras.
Gerai, kad Vyriausybės programoje buvo numatyta bent dalis konkrečių skaitinių rodiklių. Tiesa, gal kiek ir pagudrauta, kai numatyti terminai 2025 ar 2030-aisiais metais, žinant, kad Vyriausybės kadencija baigsis 2024 m. Tačiau blogiausia dalis yra tai, kad duomenys apie progresą siekiant rodiklių yra paslėpti tarsi užmirštuose tinklapiuose ir dažniausiai vėluoja dvejais metais arba apskritai viešai nėra teikiami. Jie turėtų būti pateikiami Vyriausybės puslapyje, taip aiškiai, kaip ministrų nuotraukos ir atnaujinami kiek įmanoma dažniau. Nes kaip kitaip mums, jų darbdaviams, žinoti, ar tas ministras tik šildo savo kėdę gražiai pliurpdamas į kameras ar iš tiesų atlieką darbą šalies labui?
Todėl pagrindinis dalykas, kuris turi būti pakeistas, yra tai, kad programose turi būti rašomi tikslai, kurių progresą galima įvertinti ir kurių įgyvendinimas sekamas, o naujausi duomenys apie juos pateikiami viešai. Kitaip mes ir toliau gaišime laiką aptarinėjami ministrų šukuosenas, leisdami jiems nieko neveikti.
Svajūnas Plungė yra aplinkos duomenų analitikas, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas.
