Kaip greitai eina laikas: mirkt ir „normalios politikos” kadencija įpusėjo. Politikams pakuojant blizgančius pažadus pavasario savivaldybių rinkimams, svarbu apžvelgti, o kokie gi buvo esamos valdžios pasiekimai per pirmuosius dvejus metus?
Puiku, kad jų ieškant sukti galvos nereikia, nes socialiniai tinklai brukte bruka TS-LKD reklamas (apmokėtas, beje, mūsų pinigais), kuriose liepiama išlikti ramiems, nes Lietuva (suprask, TS-LKD dėka) per audringas jūras juda pirmyn. Tikrai, šiandien ramiau pasidarė. Dar ir sąrašas pridėtas svarbiausių nuveiktų darbų. Taigi, apžvelkime juos ne per rožinius akinius.
1. „Siena su Baltarusija tvirta ir patikima”
Vasaros pabaigoje tiek EPSO-G, tiek Vyriausybės atstovai išplatino viešas žinutes , kad tvora ir pjaunanti viela buvo įrengtos 550 km ruože (t.y. 80% Lietuvos – Baltarusijos sienos ilgio). Tam išleisti numatyti 153 mln. eurų. Politikai kabinasi medalius, kad tvora pastatyta greitai ir numatyto biudžeto rėmuose. Tikrai šaunu, tik lieka keletas neatsakytų klausimų.
Pirma, kas iš tiesų buvo pasiekta pastačius tvorą pasienyje su Baltarusija? Pasieniečiai ir toliau raportuoja apie tai kylančias, tai vėl mažėjančias prieglobsčio prašytojų bangas, o gydytojai – apie pasienyje sušalusių žmonių kojų amputavimus. Lietuvos institucijų atliekamas žmogaus teisių ignoravimas, nepaprastosios padėties režimas pasienyje taip pat neatšauktas. Niekur nebuvo skelbta, ar tvoros dėka pavyko sumažinti budinčių pasieniečių skaičiaus poreikį, ar įvykdyti kokie nors kiti sutaupymai valstybei. Taip, žinutės apie “„nelegalius migrantus” nebepatenka į pirmąsias portalų antraštes. Kita vertus, gal ne dėl tvoros, o dėl to, kad šią temą užgožia kiti įvykiai? Be to kasdieniški dalykai į žinias nepapuola.
Antra, ar atsirado įrodymų pagrindžiančių hibridinio nužmoginimo retorikos karštinę, kuria sirgo mūsų politikai? Prieglobsčio prašančius žmones mūsų valdžia vadino grėsme, tačiau praėjo pusantrų metų ir jokios žalos ar pavojaus šie asmenys Lietuvos žmonėms nesukėlė (nors niekur iš pasienio nedingo). Ar ne todėl, kad vienintelis prieglobsčio prašytojų noras yra pradėti naują, saugesnį gyvenimą kurioje nors ES šalyje, o ne kenkti vietiniams?
Tuo tarpu mūsų kitas kaimynas beveik visus 2022 metus vykdo genocidą Ukrainoje. Tuo pačiu jis rodo, ką yra pasirengęs padaryti mums. Tačiau diskusijų, kad kažką reikia daryti su ta 254 kilometrų ilgio siena skiriančia mus nuo šio kaimyno – nesigirdi. Tikrai labai keista klausytis politikų, kurie giriasi apie greitai pastatytą tvorą, kuri jokio saugumo nuo grėsmingų kaimynų nesukūrė, ir tuo pačiu žadančius, kad gal 2026 ar 2027 metais pagaliau turėsime infrastruktūrą priimti vieną vokiečių brigadą (t.y. apie 4 tūkst. karių). Tie patys politikai nuolat laido įvairias replikas vokiečių pusei, kad net Vokietijos ambasadoriui kantrybė trūko. Gal kas nors galite pranešti mūsų politikams, kad vokiečiai savo kareivių čia siųsti neprivalo, o tvoros (Baltarusijos pasienyje) Rusijos tankų ir raketų, deja, nesustabdys?
2. „Dešimt kartų daugiau lėšų saulės energetikai”
Pinigų saulės energetikai išties skirta daugiau, o birželį priimtas „Proveržio paketas“ nuteikė itin optimistiškai. Tačiau jau liepą visas tas „proveržis” buvo sugrūstas į juodąją energetikos ministro Kreivio 2 gigavatų (GW) skylę. Ką turiu omenyje? Būtent liepą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atskleidė, kad bendra saulės elektrinėms išduotų leidimų galia Lietuvoje gerokai viršija Kreivio dėka įstatymu įtvirtintą 2 GW ribą. Nežinant kaip spręsti šią situaciją, buvo sustabdyta saulės energetikos plėtra. Praėjo jau pusė metų, o VERT vis dar “gamina“ metodikas, kuriomis rūšiuos saulės energetikos vystytojus į tuos, kuriems visgi paliks leidimus, ir į tuos, kurie keliaus į teismą. Taigi, deja, pasiekta ne kas kita kaip puikus vietoje stovintis saulės energetikos “proveržis”.
- „Eksportas atveria turtingas JAV ir Azijos rinkas”
TS-LKD reklamoje sakoma kad Lietuvos eksportas 2022 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į dešimt Indijos – Ramiojo vandenyno šalių ir JAV padidėjo. Tai pristatoma kaip Lietuvos užsienio politikos pasiekimas, ypač norint parodyti, kad šalies konfliktas su Kinija buvo teigiamas dalykas mūsų ekonomikai. Tokie teiginiai verčia užduoti keletą klausimų.
Žinomas politiko dėsnis – skubėjimas prisiimti nuopelnų už gerą orą ir mesti kaltinimus už pagadintą. Eksporto didėjimui stebėtam devynių mėnesių periodu įtaką galėjo daryti atsigavimas po kovido, infliacija (kuo brangesnės prekės, tuo didesnė eksporto vertės apimtis), valiutų kursai, ekonominiai svyravimai ir t.t. Be rimtos analizės negalima atsakyti kokia yra konkreti šio didėjimo priežastis, tačiau nepanašu, kad būtų varginamasi ją atlikti. Juk teiginys ir taip gerai skamba.
Tokios nepamatuotos retorikos pavyzdys: lapkričio 7 dieną (po metų nuo Taivano atstovybės atidarymo) paskelbta žinia, kad Taivanas suplanavo savo pirmąją 3,5 mln. eurų investiciją Lietuvoje į lazerių bendrovę „Litilit“. Ši žinia nuskambėjo labai plačiai, ypač iš politinių tribūnų, kaip įrodymas, kad Taivanas mums atstos Kinijos rinką ir jo investicijos pakels Lietuvos įmones. Tačiau kita žinutė, kad Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Brolis Group“, negalėdama realizuoti būsimos produkcijos, nusprendė 20 mln. eurų šiemet investuoti į naują gamyklą svetur, liko paraštese. Čia taip pat investicijos į tuos pačius lazerius, tik 6 kartus didesnės ir, matyt, ne tokios įdomios, nes neatitinka norimos pasakoti istorijos.
Kitas klausimas ar tuomet, kai Lietuva dar nebuvo susipykusi su Kinija, mums kas nors neleido vystyti užsienio rinkų Taivane ar kitur? Keista. Ypač kai žinome, kad tą intensyviai daro mūsų svarbiausi sąjungininkai ir kaimynai, pvz. Lenkija, Vokietija ir kitos ES šalys.
- „Dar daugiau pažangių mokyklų”
Daugiau „pažangių” reiškia, daugiau „dalyvaujančių Tūkstantmečio mokyklų projekte”, kuris prasidėjo šiais metais ir jam iš ES fondų iki 2026 m. numatyta 210 mln. eurų. Suprantama, šis projektas gali pasiekti tam tikrų rezultatų. Bet šiai dienai dėl jo mokykloms pažangiomis dar netapo. Reali padėtis švietime tokia, daugelis mokyklų tiesiog neranda mokytojų. Situacija tokia prasta, kad 2021 m. pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo priversta nuleisti mokytojo kvalifikacijos reikalavimus, kad būtų galima priimti mokytojauti jokio pedagoginio išsilavinimo neturinčius asmenis. Bet ir tai nepadeda užpildyti tuščių etatų. Situacija prastėja sulig kiekvienais metais. Gal tie ES milijonai kažkurioms Tūkstantmečio mokykloms kažką pagerins, bet kol kas panašu, kad likusių mokyklų ir vaikų juose laukia “pažangi” ateitis be mokytojų.
- „Savivaldybės gauna milijardines investicijas”
Konservatorių Vyriausybė teigia, kad ateinančiais metais savivaldai bus skiriamas rekordinis 5 mlrd. eurų finansavimas, kuris lyginant su 2021 metais, bus 31 procentu didesnis. Taip pat konstatuojama, kad savivaldybės galės skolintis daugiau, nes joms nuimti skolinimosi apribojimai. Tai bent! Giliau įbristi į skolą – puikus pasiekimas. O finansavimo didėjimas nelabai pralenkiantis infliaciją taip pat skamba fantasmagoriškai…
- „Rekordinis užimtumas per du dešimtmečius”
„Darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 75 proc. ir buvo aukščiausias per daugiau kaip du dešimtmečius” – apie dar vieną rekordą skelbia TS-LKD reklama. Tačiau akivaizdu, kad ir šiuo atveju pasirenkami tokie rodikliai, kokie labiau patinka, nes nedarbo lygis buvo mažesnis ir 2007 m., ir 2008-ųjų pradžioje prieš konservatoriams laimint 2008 metų rinkimus, o tada buvo jau tikrai anti-rekordinis per pastaruosius du dešimtmečius.
Kitas dalykas, vėlgi matomas Vyriausybės noras prisiimti nuopelnus už gerą orą: nedarbo lygis visoje ES pradėjo mažėti po pandemijos šoko būtent maždaug tuo laikotarpiu, kada ši valdžia pradėjo savo kadenciją. Ką padarė būtent ši valdžia dėl nedarbo lygio mažinimo, sunku surasti. Bet ji panašu tikrai turės galimybę parodyti savo sugebėjimus jau beprasidedančio ekonominio nuosmukio metu.
- „Vidutinė senatvės pensija augo 30 proc”
Tai tokia pati manipuliacijos situacija taktika, kaip ir savivaldybių finansavimo „rekordo” atveju. Jeigu sudėtume dviejų metų infliacijos dydį, pamatytumėme, kad tas 30 procentų padidėjimas nėra susijęs su realiu gyventojų pajamų didėjimų. Geriausiu atveju jos išliko panašiame lygyje, bet vertinant Lino Kukuraičio pateikiamus Statistikos departamento skaičiavimus, panašu, kad senjorų pajamos sumažėjo.
- „Pasieniečiai aprūpinti geriau nei bet kada anksčiau”
Teigiama, kad Vyriausybė 2021 – 2023 m. VSAT biudžetą padidino nuo 91 mln. iki 109 mln. eurų. Skaičiuokime. Tai tik 20% padidinimas per dvejus metus. Sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima, esant tokiai sudėtingai situacijai pasienyje ir milžiniškai infliacijai šalyje, padaryti tokį mažą biudžeto padidinimą. Už tai tikrai galima „pagirti” Vyriausybę.
- „Automatinis kompensavimas mažina energijos kainų šoką”
2022 metais Vyriausybė pasiskolino apie 4 mlrd. eurų, o ateinančiais 2023 metais planuoja pasiskolinti dar apie 6,7 mlrd. Sekančių metų planuojama pasiskolinti suma sudaro daugiau nei 52% visų valstybės lėšų, 2022 metais surinktų iš mokesčių. O gal mokesčių mums išvis nereikia? Tie pinigai ne tam, kad kažkur investuoti, padaryti kokias nors svarbias reformas, sutvarkyti sveikatos, švietimo, valstybės valdymo sistemas. Šie pinigai tiesiog automatiškai per įvairias kompensacijas ir subsidijas išdalinami gyventojams ir verslams. Keisti ar daryti nieko mūsų šalies gyvenime pasirodo nereikia. Kol turime tokius nuostabius politikus, Kalėdos (kaip ir infliacija) nesibaigs. Jų pabaiga numatyta tik po sekančių Seimo rinkimų, kada suplanuoti mokesčių įvedimai, pakėlimai ir valstybės skolų grąžinimas.
- „Policija aprūpinta geriau nei bet kada anksčiau”
„2021-2023 m. policijos biudžetas papildomai auga 68 mln. eurų”. O jei žvelgiant tik į vienerius metus, pranešama, kad 2023 metais Policijos departamento asignavimai turėtų padidėti 29 milijonais, t.y. iki 313 mlrd. Taigi suprantamais skaičiais vertinant, policijos biudžetas per metus didės apie 10%. Suvokiant, kad infliacija šiais metais siekia apie 23%, realus numatytas biudžeto padidėjimas yra -13%. Tačiau vertinant, kad kitais metais infliacija tikrai nesumažės iki 0, tai realus padidėjimas yra su dar didesniu minusu. Taigi tikrai galime „pasveikinti” Vyriausybę sugebėjus aprūpinti policiją geriau nei bet kada – mažėjančiu biudžetu.
Tai ir buvo 10 svarbiausių šios valdžios pasiekimų, kurios, pasak jos pačios, turėtume žinoti ir įvertinti einant prie balsadėžių. Dešimt, žinoma, nelengva prisiminti, todėl siūlau įsidėmėti bent jau du. Tai – infliacija ir valstybės praskolinimas. Be šių „pasiekimų” greičiausiai jokie biudžetai, gyventojų pajamos, eksportas nedidėtų, o tvoros nebūtų pastatytos.
Svajūnas Plungė yra duomenų analitikas, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas
