Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius?
Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį – esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą su klimato kaita daranti globalios sistemos veikėja.
Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius pakvietė aukščiausius valstybių vadovus aptarti jau akivaizdžiais tapusius klimato kaitos padarinius ir būdus, kuriais siūloma klimato krizę suvaldyti. Būtent mūsų Prezidentas iš Jungtinių Tautų tribūnos pirmą kartą tokiu aukštu tarptautiniu lygiu iškėlė iki šiol mažai liestą temą – energijos gamybą šildymo sektoriui. Juk iki šiol dažniausiai buvo kalbama apie perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektrai gaminti.
Reikia pažymėti, kad šilumos energija sudaro 50 proc. visos globaliai reikalingos energijos (likusi dalis – elektra, transporto poreikiams reikalingas kuras ir energija). Tačiau globaliai tik 10 proc. šios energijos yra sukurta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dar apie 20 proc. sudaro tradiciniu būdu šildymui ir maistui gaminti naudojama biomasė (malkos, medžio anglis). Tai reiškia, kad visa kita dalis – iškastinis kuras: anglis, nafta ir dujos. Jei norime pasiekti reikšmingų pokyčių mažinant CO2 emisijų išsiskyrimą, turime kuo skubiau pereiti prie švaresnių technologijų, o vienas iš būdų, kurio potencialas jau įrodytas, yra būtent biomasės energetikos plėtra. Drįstu teigti, kad jei mūsų Prezidentas bus išgirstas ir toliau bus dedamos pastangos šilumos sektoriuje atsisakyti iškastinio kuro, „žalinti” elektros gamybą ir transportą, tai ketinimai sumažinti iki nulio grynąjį išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį, kuriuos jau paskelbė šešiasdešimt šešios pasaulio valstybės, neliks tik planais, o bus įvykdyti.
Juk atsinaujinančios energetikos srityje turime ką pasakyti pasauliui: kryptingai vystydami biomasės energetiką Lietuvoje pasiekėme išskirtinių rezultatų ir tapome pavyzdžiu kitoms valstybėms. Kasmet centriniame šilumos tiekimo sektoriuje sutaupome maždaug 200 mln. eurų (tiek mažiau kainuoja biokuras lyginant su importuojamomis dujomis), įtvirtinome energetinę nepriklausomybę. Biomasės energetikos sektorius tapo vienu iš ekonomikos variklių – metinė apyvarta viršija 400 mln. eurų, sukurta maždaug 7 500 darbo vietų, Lietuvoje sukurta biokuro katilinių ir kogeneracinių jėgainių įranga eksportuojama į daugelį užsienio valstybių.
Kaip Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ įkūrėjas koja kojon žengiau su Lietuva ir jos pasiekimais šiame sektoriuje. Todėl man asmeniškai itin imponuoja Prezidento G. Nausėdos veiksmai skleidžiant žinią apie Lietuvos pasiekimus.
Nors tiesa pasakius, tenka šiek tiek apgailestauti, kad šią išties reikšmingą Nausėdos iniciatyvą namuose, Lietuvoje, temdo skeptikų balsai. Jie teigia, kad biomasė nėra suderinama su ekologija ar kova su klimato krize. Deja, tai ne kas kita kaip dezinformacija ir klaidinimas. Biomasės energetika yra atsinaujinančios energijos rūšis, kai energija generuojama gamybos procese naudojant organines medžiagas. Biomasės, arba kitaip biokuro, gamybai Lietuvoje naudojamos miško kirtimo atliekos (šakos po genėjimo, viršūnės), malkinė ir kita menkavertė mediena, gaunama valant ir prižiūrint apleistą žemės ūkio paskirties žemę, pakeles, melioracijos griovius ir t.t. Pasaulyje dar plačiai naudojamos žemės ūkio atliekos, maisto perdirbimo atliekos, sumedėjusios piktžolės, aliejiniai augalai, gyvūnų mėšlas, nuotekos, organinių medžiagų dalis gaunama surenkant komunalines kietąsias atliekas. Tačiau NIEKAS NIEKUR PASAULYJE MIŠKO DĖL BIOKURO NEKERTA. Tai būtų nenaudinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu požiūriu. Iš medienos pramonei (pvz. baldams) tinkamų gaminti medienos žaliavų biokuro niekas neruošia, nes tai yra elementariai per brangu. Naudojamos tik miško kirtimo atliekos ir menkavertė mediena. Dar daugiau, biokuro gamybos sektoriaus sėkmei reikalinga tvari miškininkystė ir būtent šio sektoriaus atstovai tam užtikrinti deda daug pastangų. Tą galiu paliudyti kaip Pasaulio biomasės energetikos asociacijos vadovas.
Asociacijos „Litbioma“ duomenimis, dėl perėjimo prie biomasės energetikos nuo 1997 m. Lietuvoje CO2 emisijų kiekis centriniame šilumos ūkyje sumažėjo 60 %. Jei Lietuvos sėkmės istorija ir sukaupta gerąja praktika pasinaudos kitos centrinį šildymą turinčios valstybės, pamažu, bet svariai ir praktiškai prisidėsime sprendžiant klimato kaitos problemas. Todėl sveikinu Prezidenta Gintaną Nausėdą iškėlus šį klausimą, o skeptikams linkiu vadovautis mokslo argumentais, o ne emocijomis.
Remigijus Lapinskas yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas. Jis taip pat eina Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidento pareigas.
