Šiandien Prezidentui susitinkant su kandidatu į žemės ūkio ministrus Kęstučiu Mažeika, Lietuvos žaliųjų partija ragina valstybės vadovą įvertinti ne tik kandidato profesinę patirtį, bet ir jo politines ambicijas užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
Žaliųjų teigimu, vienas svarbiausių būsimo ministro uždavinių – nutraukti praktiką, kai Žemės ūkio ministerija tampa siaurų interesų gynėja, o aplinkos apsauga ir visuomenės sveikata lieka antrame plane.
„Žemės ūkio ministras atstovauja ne vien ūkininkų sektoriui. Jis atsakingas ir už tai, kokį vandenį geriame, kokį dirvožemį paliksime ateities kartoms, ar Lietuvoje išliks biologinė įvairovė. Prezidentas turėtų įvertinti, ar kandidatas pasirengęs ginti šį viešąjį interesą, net jei tam prieštarautų garsiausi intensyvaus žemės ūkio lobistai“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Anot jos, pastarųjų metų Žemės ūkio ministerijos sprendimai rodo priešingą kryptį.
Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad gerą ekologinę būklę šiandien pasiekia vos 36 proc. Lietuvos upių vandens telkinių. Vien per paskutinį vertinimo laikotarpį pagerėjo tik 49 telkinių būklė, o net 158 telkinių būklė pablogėjo.
„Didelė dalis šios problemos susijusi su intensyviu žemės ūkiu. Perteklinis mineralinių trąšų naudojimas ir maistinių medžiagų išplovimas į upes didina taršą azotu bei fosforu, skatina vandens telkinių eutrofikaciją, dumblių žydėjimą ir ekosistemų nykimą. Kartu valstybė tampa priversta skirti vis daugiau lėšų pasekmėms šalinti. Tai nėra vien aplinkosaugos klausimas – tai ir atsakingo viešųjų finansų naudojimo klausimas“, – sako I. Budraitė.
Žaliųjų teigimu, nerimą kelia ir tai, kad ministerija iki šiol nuosekliai silpnino aplinkosauginius saugiklius. Kaip vieną iš pavyzdžių I. Budraitė pateikia šių metų vasaros pradžioje dar Andriaus Palionio vadovaujamos ministerijos priimtus pesticidų naudojimo tvarkos pakeitimus, sumažinusius ūkininkų pareigas informuoti bitininkus apie planuojamus purškimus.
„Ministerija tai padarė nepaisydama bitininkų organizacijų, mokslininkų ir žaliųjų išsakytų argumentų bei protestų. Toks sprendimas didina riziką apdulkintojams, o kartu ir maisto sistemai bei biologinei įvairovei. Administracinės naštos mažinimas buvo pasirinktas vietoje atsargumo principo. Tikimės, kad naujajam ministrui bus keliamas aiškus lūkestis rinktis ne siaurų ekonominių grupių patogumą, o ilgalaikę visuomenės ir aplinkos gerovę“, – teigia I. Budraitė.
Lietuvos žaliųjų partijos teigimu, naujasis ministras turėtų aiškiai parodyti kitą kryptį.
Pirmiausia būtina spartinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir sudaryti realias galimybes ūkininkams pereiti prie aplinkai palankesnių gamybos būdų. Taip pat turi keistis paramos sistema – viešieji pinigai pirmiausia turi pasiekti tuos ūkius, kurie kuria ilgalaikę naudą visuomenei ir gamtai: taiko sėjomainą, mažina pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimą, saugo dirvožemį, palieka erdvės biologinei įvairovei, įrengia apsaugines juostas prie vandens telkinių ir įgyvendina kitas aplinkosaugines praktikas, o ne vien didina gamybos apimtis. Tokia kryptis ne kartą buvo rekomenduota ir aplinkosaugos ekspertų, vertinusių Lietuvos žemės ūkio strateginį planą.
„Žemės ūkio politika neturi būti supriešinta su ūkininkais. Priešingai – didžiausias pavojus ūkininkams yra nualintas dirvožemis, nykstantys apdulkintojai, klimato kaita ir su ja dažnėjantys orų ekrtemumai. Klausimas šiandien paprastas: ar naujasis ministras turės politinės valios ginti ilgalaikį viešąjį interesą, ar ir toliau bus pataikaujama tiems, kurie siekia kuo mažiau aplinkosauginių įsipareigojimų?“ – sako I. Budraitė.
Kęstutis Mažeika 2019–2020 m. ėjo aplinkos ministro pareigas. Jo kadencijos metu kilo rezonansą sukėlęs bandymas įteisinti medžioklę lankais, o aplinkosaugos organizacijos ne kartą kritikavo ministerijos sprendimus kaip pernelyg palankius medžiotojų interesams.
