Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu.
Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje auga, juose sugeriamas CO2 kiekis nuo 2011 metų mažėja. Taip pat pabrėžiama, kad esamos miškų valdymo praktikos (plynųjų kirtimų dominavimas, ūkinių miškų tvarkymas saugomose teritorijose ir kt.) kelia grėsmes 74 % EB svarbos buveinių tipų ir 64 % EB svarbos rūšių.
„Miškai nėra tik mediena. Tai ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu ypatingai jautri ir svarbi ekosistema. Jie ne tik yra namais milžiniškai biologinės įvairovės daliai, atlieka rekreacines ir sveikatinimo funkcijas, bet ir kuria darbo vietas, teikia žaliavas ekonominiam valstybės vystymuisi, o visų svarbiausia – veikia kaip vienas efektyviausių CO2 absorbavimo mechanizmų. Jei į miškų valdymą nežvelgsime kaip į prioritetinės svarbos klausimą, jei nesumažinsime savo paklausos medienai ir neteiksime pirmenybės kitų miško kuriamų naudų puoselėjimui, rizikuosime jų būkle ir teikiamų funkcijų tvarumu, o tai klimato krizės akivaizdoje būtų daugiau nei pražūtinga klaida” – teigia partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Anot jos, tai kad politinės partijos nuo pernai metų birželio specialistų suformuoto dokumento, kuriuo bendrakūra apibrėžtas labiau subalansuotas miško naudojimas, vis dar nepasirašo, rodo, jog sprendimų priėmėjai vengia atsakomybės teisėkūroje vadovautis plačiosios visuomenės, o ne atskirų medienos ar kitų verslo grupių interesais. „Raginame visas politines partijas nustoti vilkinti procesą ir apsimetinėti, kad jie geriau išmano miško klausimus nei pusšimtis specialistų. Primygtinai kviečiame politikavimą mesti į šalį ir aiškiai parašu patvirtinti, kad jie prisiima įsipareigojimą subalansuotam miškų politikos vystymui. Jei nebus rasta politinės valios duoti tokį pažadą, rizikuojame prarasti tiek specialistų, tiek plačiosios visuomenės pasitikėjimą teisėkūros skaidrumu ir legitimumu” – sako I. Budraitė.
Nacionalinio miškų susitarimo procese aktyviai dalyvavęs partijos vicepirmininkas Remigijus Lapinskas atkreipia dėmesį, kad svarbu padėti tašką tose temose dėl kurių sutarta tam, kad būtų galima koncentruotis į sprendimų paieškas temose, dėl kurių nuomonės išsiskyrė. ,,Susitarimu užsibrėžėme iki 2050 m. padidinti šalies miškingumą iki 40 proc., greta urbanizuotų teritorijų vykdyti ekologinę/rekreacinę miškininkystę, labiau finansuoti miškininkystės mokslą, atgaivinti miškininko profesijos prestižą. Tačiau dėl ypatingai išsiskiriančių atskirų interesų grupių atstovų pozicijų, sutarimo pasiekti nepavyko tokiais klausimais kaip geresnė biologinės įvairovės apsauga miškuose bei miškų teikiamos ekonominės naudos didinimas. Negalima užkirtinėti kelio vieniems sutarimams vardan nenoro susitarti dėl kitų. Siūlome diskusijas šiais aspektais tęsti, plačiai įtraukiant visas suinteresuotas grupes. Savo ruožtu esame pasiruošę ne tik pasirašyti esamą susitarimą, bet ir demonstruoti lyderystę, kad būtų išlaikytas maksimalus dėmesys geresnės saugomų teritorijų apsaugos ir nemedieninės ekonomikos stiprinimo prioritetams bei su jais suderinamo medienos kiekio tiekimo egzistuojančiai pramonei sąlygoms ir apimtims. Esu įsitikinęs, kad visoms šioms veiklos erdvės Lietuvos miškuose yra pakankamai” – teigia R. Lapinskas.
Nacionalinis susitarimas dėl miškų – pirmoji partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu grįsta Lietuvos miškų ateities vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl (1) su miškais susijusių mokslo ir mokymo sistemų vystymo; (2) privačių miškų ir viešojo intereso santykio nustatymo; (3) stabilių ir klimato kaitai atsparesnių miškų formavimo ir miškingumo didinimo; (4) miškų sektoriaus atvirumo visuomenei ir didesnio jos įsitraukimo; (5) miškų socialinės kultūrinės vertės aiškinimo ir kūrimo; (6) patrauklių darbo vietų kūrimo, darbuotojų socialinių garantijų ir apsaugos su miškais susijusiuose sektoriuose. Susitarimo rengimo procesą 2021 metų balandį inicijavo Aplinkos ministerija. Vienu iš proceso tikslų laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.
