Savaitgalį Palangoje bei Klaipėdoje žaliųjų organizuota Baltijos jūros apsaugos akcija atvėrė vieną iš didžiausių pajūrio žaizdų – vietos gyventojų ir atvykusiųjų poilsį gadina viešųjų tualetų trūkumas, todėl dažnas gamtinius reikalus atlieka tiesiog kopose arba jūroje.
Per dvi savaitgalio popietes trukusią akciją „Nedaryk į jūrą – saugok Baltiją“, inicijuotą VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ kartu su Seimo nariu, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininku Linu Balsiu, daugiau nei tūkstantis poilsiautojų pasirašė peticiją, kuria jie ragino Palangos bei Klaipėdos miesto savivaldybes pasirūpinti tuo, kad pajūryje būtų įrengta daugiau viešųjų tualetų ir šiukšliadėžių. Šią peticiją nuo šiandien galima pasirašyti ir elektroniniu būdu portale e-peticija.lt (http://www.e-peticija.lt/peticija/184/del-klaipedos-ir-palangos-savivaldybes-veiksmu-ire).
„Jūros šventės dalyvių bei Palangos poilsiautojų klausėme, ar šie jūroje tik maudosi, ar dar ką nors daro. Vieni drąsiai sakė – „ne, nedarome“, o kiti kukliai šypsojosi, klausdami „o kur daryti?“. Ir jie teisūs – pliažuose viešųjų tualetų reikia gerokai paieškoti, o ir radęs ne visada galėsi juo pasinaudoti. Štai savaitgalį Palangoje poilsiaujantys žmonės mums skundėsi, kad netoli tilto pastatyti nauji viešieji tualetai, tačiau jie užrakinti, nors iškaboje nurodyta, jog veikia“, – sakė L. Balsys.
L. Balsio teigimu, Baltijos jūra vis labiau kenčia nuo eutrofikacijos – organinių medžiagų pertekliaus vandenyje ir tai – ne tik poilsiautojų kultūros, atsakingumo, bet ir politikų valios stokos padarinys.
„Dėl taršos organinėmis medžiagomis jūroje ima vešėti dumbliai, daugintis bakterijos, masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis. Todėl reikia ne tik sudaryti sąlygas kultūringai ilsėtis pajūryje, bet ir skatinti Lietuvos ūkininkus pereiti prie atsakingos žemdirbystės, nes žemės ūkyje naudojamas mėšlas ar mineralinės trąšos, kurias sudaro azoto, nitratų ir amonio junginiai – pagrindiniai eutrofikacijos procesų sukėlėjai – su požeminiais vandenimis greitai nunešami į upes, o iš jų – į jūrą. Politikai turėtų taip pat jausti atsakomybę dėl Baltijos jūros taršos ir Seime ratifikuoti Helsinkio konvenciją, kuri numato trąšų naudojimo ir patekimo į Baltijos jūrą ribojimą“ – teigė L. Balsys.
Akciją inicijavusio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas pastebi, kad poilsiautojai Lietuvos paplūdimius dažnai lygina su kaimyniniais ir kai kurie jų mieliau renkasi švaresnius Latvijos pliažus.
„Latvijos pajūryje labiau rūpinamasi poilsiautojų patogumu – ten ne tik nejaučiamas viešųjų tualetų stygius, bet jie taip pat yra nemokami. Tokiais įspūdžiais akcijos metu, pasirašydami peticiją, dalinosi ne tik poilsiaujantys lietuviai, bet ir užsienio turistai. Klaipėdos ir Palangos miesto savivaldybės turėtų imti pavyzdį iš mūsų kaimynų ir pasirūpinti oriu ir kultūringu atvykusiųjų bei vietos gyventojų poilsiu prie jūros“, – sakė R. Lapinskas.
Pasak R. Lapinsko, dar viena Lietuvos pajūrio problema – šiukšlių kalnai paplūdimiuose, kopose.
„Nors kultūringas poilsiautojas šiukšles pasiima su savimi, tačiau, stingant šiukšliadėžių, pliažą dažnai nukloja poilsiaujančių paliekamos atliekos: nuorūkos, plastikiniai buteliai, skardinės. Plastiko atliekos neretai nunešamos į jūrą, o kadangi jų gyvavimo laikotarpis itin ilgas, jos ne tik teršia vandenis, bet ir kenkia jūros gyvajai gamtai: praryjamos žuvų, ruonių, paukščių. Poilsiautojai, kuriems bus sudarytos sąlygos savo atliekas rūšiuoti, išmesti patogiai į arti jų esančias šiukšliadėžes, mažiau jų paliks paplūdimyje“, – teigė Žaliosios politikos instituto prezidentas.
