Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojamas išplėsti Punios šilo apsaugą.
Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl to, kad vietos gyventojai prieštarauja griežtai apsaugai, nes, neva, tuomet išplėstame rezervate nebūtų leidžiama grybauti ar uogauti.
Mano žiniomis, specialistai, kurie dirbo su Punios šilo gamtinio rezervato ploto padidinimo projektu, konstruktyviai bendravo su vietos bendruomene, Alytaus rajono savivaldybe. Dar daugiau – projekte numatoma galimybė gyventojams uogauti, grybauti. Taip pat numatoma daugybė sprendimų, kurie ne tik saugos išskirtinę vietovę – unikalią sengirę, jos ekosistemas, bet taip pat planuota sudaryti tinkamas sąlygas visiems norintiems apsilankyti Punios šile: suplanuoti pažintiniai takai, atokvėpio ir apžvalgos vietos. Planuotas net įvažiavimas į rekreacines rezervato zonas automobiliu.
Abejoju, kad ministras nėra susipažinęs su projektu ir nematė, jog gyventojams NĖRA apribojimų dėl uogavimo ir grybavimo. O gal čia visa bėda ne uogavimas ir grybavimas, o medžioklė, kuri rezervate nebus leidžiama? Ar dėl to yra stabdomas Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimas?
Juk iki šiol Valstybinių miškų urėdija Punios šile organizuodavo medžiokles. Viešojoje erdvėje dar galima rasti skelbimų, kuriuose turistams Punios šile siūloma užsisakyti ne tik ekskursijas, bet ir komercinę medžioklę. Išplėtus Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją medžioklė joje būtų negalima. Tai draustų rezervato statusas.
Mano manymu, dabartinis Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimo projektas yra parengtas profesionaliai. Atsižvelgiama ir į vietos gyventojų, ir į plačiosios visuomenės interesus. O svarbiausia – atsiranda pakankamai daug saugiklių, kurie leistų išsaugoti gamtiniu požiūriu vieną unikaliausių vietų visoje Lietuvoje. Stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimo procesą – neatsakinga ir net žalinga.