Lietuvoje – ūkininkų protestai: žalieji kritikuoja trumparegiškumą ir ragina į problemas žvelgti kompleksiškai

Lietuvoje į protestą kyla kai kurie ūkininkai – sausio 8 dieną visoje šalyje jie degino laužus, o mėnesio pabaigoje jie žada su žemės ūkio technika vykti į Vilnių. Ūkininkai pasisako prieš daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimą, kritikuoja saugomų teritorijų plėtrą, akcizų politiką ir mini kitas, jų akimis, ūkininkams iškilusias problemas. Lietuvos žaliųjų partija palaiko ūkininkų sprendimą išsakyti savo kritiką taikiu protestu, tačiau ragina nebūti trumparegiškais ir nesivaikyti pelno ilgalaikių ir neatšaukiamų neigiamų pasekmių aplinkai kaina. 

„Gerai, kad šie protestai į viešąją erdvę iškėlė tokio svarbaus sektoriaus kaip žemės ūkis klausimus. Mes, kaip pilietinė visuomenė, turime išmokti atstovauti savo nuomonę ir puiku, kad ūkininkai išsako savąją. Tik tų, kas priima sprendimus, pareiga yra subalansuoti nuomones ir užtikrinti, kad būtų apgintas viešasis interesas. Šiuo atveju reikia garantuoti, kad bus apsaugota gamtos, nuo kurios esame priklausomi ir mes, ir ateities kartos, būklė“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Partijos pirmininkė teigia, kad daugiamečių pievų, šlapžemių atkūrimu, taip pat išplėstomis vandens telkinių apsaugos zonomis nepatenkinti ūkininkai negeba pažvelgti į problemą plačiau. Dėl perteklinio tręšimo alinamas Lietuvos dirvožemis – apie 19 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra pažeistos erozijos. Taip pat teršiami paviršiniai vandens telkiniai, Baltijos jūra. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai, kurių didžioji dalis yra iš žemės ūkio veiklos, vis dar beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija. 

„Manau, kad nereikėtų diskutuoti apie daugiamečių pievų ar šlapynių atkūrimo, saugomų teritorijų plėtros stabdymą, nes europinio lygmens gamtą atkuriančių iniciatyvų stabdymas būtų tik lėto mirties nuosprendžio sau ir planetai pasirašymas. 

Ūkininkai, kurie naudojasi viešais mūsų visų pinigais gaunamų subsidijų ir lengvatų pavidalu, turi suprasti, kad šios investicijos ateina su tam tikromis sąlygomis. Ir tų sąlygų reikia laikytis, o ne trumparegiškai žvelgti tik į asmeninę finansinę naudą“, – teigia I. Budraitė   

Žalieji atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvoje auginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln. tonų. 70 procentų šio kiekio yra eksportuojama į trečiąsias šalis. 

„Mes leidžiame mažos pridėtinės vertės veikla naikinti savo gamtą ir net negauname adekvačios ekonominės naudos. Juk tokiems kiekiams sugeneruoti ne tik vis daugiau žemės suariama, bet ir naudojama vis daugiau pesticidų, trąšų, o visa tai tiesiogiai lemia mažėjantį paukščių, apdulkintojų skaičių, drauge ir visos ekosistemos sveikatą. Tokia iškreiptų veidrodžių karalystė turi būti nutraukta“, – pabrėžia I. Budraitė.  

„Namų darbų, žinoma, turi ir dabartinė Vyriausybė. Užtikrinus didesnę ir taiklesnę paramą ekologiškam ūkininkavimui, ūkininkai, norintys įrodyti, kad jiems tikrai rūpi gamta, galėtų tai padaryti vystydami ekologinius ūkius“, – priduria žaliųjų pirmininkė.

Šiuo metu ekologinės gamybos plotai sudaro tik 9,4 proc. visos dirbamos žemės. Ir pastaraisiais metais jų mažėja – 2023 m. ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų bendras deklaruotas plotas palyginti su 2022 m. sumažėjo 14 proc.

Žaliųjų pirmininkė taip pat primena, kad žemės ūkis Lietuvoje yra vienas iš trijų taršiausių sektorių.  

„Žemės ūkio veikla Lietuvoje lemia apie 22 proc. visų emisijų. Svarbu pažymėti, kad Europos Sąjungos vidurkis – daugiau nei perpus mažesnis. Tai lemia tiek intensyvi ariminė žemdirbystė, tiek aplinkybė, kad žemės ūkio technika varoma taršiu kuru. Keistai atrodo ūkininkų nenoras solidarizuotis su visuomene sprendžiant transporto taršą ir nutraukti ilgus metus vykstantį piktnaudžiavimą, kai žymėtas dyzelinas buvo naudojamas ne tik žemės ūkio technikai, o ir asmeniniams poreikiams“, – sako I. Budraitė.