Lietuva – JAV skalūnų istorijos veidrodis

  • Post category:Naujienos

protestai prieš skalūnų dujas

Jungtinės Amerikos Valstijos dar nuo sovietmečio yra svajonių šalis, į kurią norisi patekti ir lygiuotis. Kad tai su didžiuliu entuziazmu darome iki šiol, rodo skalūnų dujų pavyzdys. Per lobizmo ir informacinio triukšmo užkardas labai sunku patekti prie tiesos šaltinių ir teigti, kad žinai visą tiesą apie šią technologiją, ekonominius svertus ir aplinkosauginius aspektus. Tačiau žvelgiant į skalūnų dujų rinkos plėtimąsi ir piliečių reakcijas pačioje JAV, galima įžvelgti labai daug panašumų su dabartine Lietuvos situacija. Norisi atidžiau pažvelgti į tai, kokių vertinimų skalūnų dujų gavyba sulaukia savo gimtinėje.

Politikai žada ekonomikos augimą ir energetinę nepriklausomybę

Lietuvoje vienas pagrindinių politikų argumentų už skalūnų dujų išgavimą yra energetinės nepriklausomybės siekis ir ekonominė nauda. Atrodo, ši nepriklausomybė aktuali tik mūsų mažai valstybėlei. Pasirodo, ne. JAV priklauso tik 2 proc. pasaulinio naftos rezervo, o šalis sunaudoja net 25 proc. visos išgaunamos naftos. Tad tokiais pat argumentais skalūnų gavyba grindžiama ir ten.

Rugpjūčio pabaigoje prezidentas Barackas Obama lankėsi Niujorko valstijoje, kur tebevyksta debatai, ar valstija turėtų įsileisti skalūnų dujų gavybos rinką. Susirūpinę pranešimais apie žalingą poveikį aplinkai, Niujorko valstijos gyventojai priešinasi skalūnų dujų gavybai. Tuo tarpu B. Obama skatina šį energetikos sektorių. Dar prieš dvejus metus, komentuodamas šalies energetikos strategiją, jis liaupsino skalūnų dujas kaip energijos šaltinį, kurio šaliai užtektų artimiausiems šimtui metų. „Vienintelis būdas užsitikrinti energetinį saugumą – mažinti priklausomybę nuo naftos importo. Turime rasti švaresnių, atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie išskirtų mažiau anglies dioksido, sukeliančio šiltnamio efektą. Pirmas iš tų šaltinių – gamtinės dujos. Naujausi pasiekimai leidžia panaudoti milžiniškus jų kiekius, glūdinčius skalūnuose po mūsų kojomis“. (Vėliau pereisime prie aplinkosaugos aspekto ir pamatysime, jog B. Obamos teiginys visiškai klaidingas). Ir dabar, kalbėdamas Niujorke, jis kartojo anksčiau išsakytus teiginius, siedamas skalūnų dujas su tariamai švaresne energija ir aplinkosauga. Taip pat, pasak jo, nesenas skalūnų dujų gavybos vajus Ohajo, Pensilvanijos ir Vakarų Virdžinijos valstijose, turinčiose panašius skalūnų dujų klodus, kaip ir Niujorko valstija, sukūrė darbo vietas ir pakėlė ekonomiką.

Gyventojai priešinasi skalūnų gavybai

Daugiau nei 500 aktyvių skalūnų gavybos oponentų klausėsi šios kalbos ir išsakė savo nuomonę, ragindami prezidentą uždrausti šį aplinkai žalingą dujų išgavimo būdą. Koalicija, sudaryta iš 276 visuomeninių organizacijų (tarp jųAmericans Against Fracking350.orgBerks Gas TruthCenter for Biological DiversityCREDO Action,Democracy for AmericaEnvironmental ActionDaily KosFood & Water WatchMoveOn,Progressive Democrats of AmericaThe Post Carbon Institute and United For Action), kovoja, kad būtų sustabdyta gamtinių dujų gavyba hidraulinio ardymo būdu. Rugpjūčio 23 d. koalicija pateikėprezidentui ir Žemėtvarkos biurui beveik 650 000 visuomenės komentarų, prašančių Vyriausybės uždrausti skalūnų dujų gavybą viešosiose žemėse. „Nuo Kalifornijos iki Kolorado, nuo Pensilvanijos iki Niujorko žmonės supranta, kad hidraulinis ardymas kelia tiesioginę žalą mūsų vandeniui, orui, sveikatai ir klimatui, ir kovoja su tuo“, – pateikiant peticijas pabrėžė Maisto ir vandens priežiūros įstaigos direktorius Wenonahas Hauteris. Jis dar pridėjo, kad jeigu B. Obama tikrai nori pažaboti klimato pokyčius ir kreipti šalį į atsinaujinančios energetikos ateitį, jis turėtų paklausyti mokslininkų ir uždrausti hidraulinį ardymą.

Ūkininkai nepatenkinti ir JAV

Premjeras A. Butkevičius Tauragės rajono Žygaičių bendruomenės priešinimąsi skalūnų dujų gavybai išvadino politikavimu, o žmonės, kalbantys apie potencialiai didelę žalą aplinkai, iškart vertinami kaip neišmanėliai „kaimiečiai“. Tie kaimiečiai turi draugų ir už Atlanto.

Ohajo valstijos piliečiai priešinasi skalūnų dujų gavybai hidraulinio ardymo būdu.
A. Baltėno nuotrauka

Prezidento Baracko Obamos minėtoje Ohajo valstijoje jau per 80 000 narių susibūrė į judėjimą „Ohajo piliečių akcija“, kad kartu kovotų už švarią aplinką. Jie kalba apie aplinkosaugos pažeidimus, kuriuos daro skalūnų dujų gavybos įmonės.

Pavyzdžiui, prieš keletą dienų jų interneto tinklalapyje publikuotame straipsnyje rašoma, jog vienas skalūnų gavybos įmonės darbuotojas prisipažino viršininko įsakymu pylęs atliekas į Jangstauno kanalizaciją net 24 kartus.

Michaelis Guesmanas Klivlendo apygardos teisme pripažino, kad jo buvęs viršininkas Benas Lupo iš „Hardrock Excavating“ kompanijos 24 kartus liepė jam pašalinti sūrias technologines atliekas į miesto kanalizaciją. Jis teigė, kad viršininkas liepė tai atlikti sutemus, kai visi darbininkai jau apleidę Hardrocko teritoriją.

Kitas faktas – dujų gavybos kompanijos slepia nuo piliečių tikslią cheminių medžiagų sudėtį, kurios naudojamos hidrauliniam ardymui. Jau 440 Ohajo valstijos medikų, seselių ir sveikatos apsaugos specialistų pasirašė peticiją, reikalaudami Ohajo įstatymų leidėjų užtikrinti prieigą prie informacijos apie hidrauliniam ardymui naudojamų chemikalų sudėtį. Pastebėtina ir tai, jog tos informacijos trūkumas trukdo ir Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūrai bei mokslininkams atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Mokslininkai gavybą vertina kritiškai

Viena iš aktyviausių skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai vertintojų iki šiol buvo Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Atsižvelgdama į žmonių skundus, kad valstybinės aplinkos apsaugos agentūros tinkamai neįvertina problemų, ji ėmėsi mokslinių tyrimų Teksaso, Vajomingo ir Pensilvanijos valstijose.

2011 m. ji tyrė Paviliono apylinkes Vajomingo valstijoje ir priėjo prie išvadų, kad labiausiai tikėtina, jog vandenį regione užteršė dujų gręžiniai, nes teršalų sudėtį sudarė mažiausiai 10 komponentų, kurie naudojami hidraulinio ardymo fluiduose.

Gyventojai pradėjo skųstis užterštu vandeniu 1990 m. viduryje, o situacija dar labiau pablogėjo 2004 m. Kai kurie gyventojai aiškino, kad jų šulinių vanduo tapo rudas netrukus po to, kai šalimais buvo įrengti skalūnų dujų gręžiniai. Tam tikrą laiką dujų bendrovės, veikiančios šioje srityje, tiekė kitą geriamąjį vandenį gyventojams.

2008 m. pradžioje Aplinkos apsaugos agentūra paėmė vandens pavyzdžius iš gyventojų šulinių ir rado hidrokarbonatų bei teršalų pėdsakų, kurie gali būti susiję su hidrauliniu ardymu. 2010 m. kiti pavyzdžiai patvirtino užterštumą ir AAA kartu su federaliniais sveikatos apsaugos pareigūnais perspėjo gyventojus negerti to vandens ir vėdinti namus išsimaudžius, nes vandenyje esantis metanas gali sukelti sprogimą.

Kad patvirtintų savo įtarimus, agentūros tyrėjai išgręžė du 1000 pėdų gylio vandens stebėjimo gręžinius. Vėliau jie išplatino dokumentą, kuris patvirtino aukštą kancerogeninių chemikalų, tokių kaip benzenas ir 2-butoksiletanolis, naudojamų hidrauliniam ardymui, lygį.

Skalūnų dujų gavybos šalininkai ginčijosi, kad žemės ūkis, gręžimas ir sena tarša iš atliekų duobių, kurias paliko naftos ir dujų pramonė, gali būti kalti dėl šio užterštumo. Savo ataskaitoje AAA teigė, jog 33 apleistos naftos ir dujų duobės iš tikrųjų yra atsakingos dėl tam tikro paviršinio gruntinio vandens užterštumo regione. Šios duobės gali būti teršalų šaltinis, paveikęs mažiausiai 42 privačių namų šulinius Pavilione. Tačiau šios atliekų duobės negali būti kaltinamos dėl užterštumo, aptikto vandens stebėjimo gręžiniuose 1000 pėdų gylyje. Šį užterštumą tikrai turėjo sukelti hidraulinis ardymas.

Nepritariantieji spaudžiami

Šie duomenys sukėlė ne tik dujų pramonės, tačiau ir valstijų naftos bei dujų reguliatorių stiprią reakciją ir puolimą. Jie pasiekė to, jog agentūra įsipareigojo tęsti ir tikslinti tyrimus regione, tačiau 2013 m. netikėtai nutraukė savo tęstinį tyrimą šioje ir Pensilvanijos bei Teksaso valstijose, taip šokiruodama aplinkosaugininkus ir kai kuriuos politikus.

Nors oficialiai agentūra pareiškė, kad šį reikalą greičiau išsiaiškins valstybės pareigūnai, privačiuose pokalbiuose aukšto rango agentūros pareigūnai patvirtino, kad stiprus skalūnų dujų pramonės ir jos galingo aljanso spaudimas Jungtinių Valstijų kongrese, taip pat finansiniai suvaržymai ir kryptinga Baltųjų rūmų politika sutrukdė jiems tikrinti ne tik naftos ir dujų gręžinių poveikį, bet ir vykdyti aplinkos apsaugos procesus. Pastaraisiais metais agentūros biudžetas buvo sumažintas 17 procentų – žemiau 1998 lygio. Šie ir kiti apribojimai sukėlė sunkumų finansuojant tokių tyrimų kaip Paviliono regione vykdymą.

Grįžkime prie tyrimų rezultatų

Keturi mokslininkai 2011 m. paskelbė savo studijų rezultatus, jie rado įrodymų, kad šuliniuose, esančiuose šalia skalūnų dujų gręžinių, aptinkama maždaug 17 kartų didesnė metano dujų koncentracija nei esančiuose toliau nuo jų. Mokslininkų grupė ištyrė 68 geriamojo vandens šulinius Marselio ir Utikos skalūno gavybos regione Šiaurės Rytų Pensilvanijoje ir pietinėje Niujorko valstijos dalyje. Vidutinė aptikto metano koncentracija vandenyje šalia gręžinių pagal Jungtinių Valstijų Vidaus departamento normas yra pavojinga, todėl reikia skubiai mažinti pavojų. Viena to priežasčių – apsauginiai betoniniai skydai aplink gręžinius yra nesandarūs, dujos pro juos patenka į aplinką.

Tiesa, mokslininkai nerado įrodymų, kad chemikalai, naudojami hidrauliniam ardymui, būtų užteršę nors vieną tirtą šulinį, taip sušvelnindami vieną didžiausių aplinkosaugininkų ir skalūnų dujų oponentų baimę. Tačiau mokslininkams kelia susirūpinimą, jog tarp gręžimo veiklos ir besisunkiančių dujų teršalų po žeme yra aiškus ryšys, o tai pavojinga ir įrodo, kad teršalai gali migruoti giliai žemėje.

Ir galiausiai laikas paneigti B. Obamos teiginį, esą skalūnų dujų gavyba ir naudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Studijos rodo, kad hidraulinio ardymo procesas išlaisvina milžiniškus kiekius metano, kuris patenka į atmosferą. Kornelio universiteto aplinkos apsaugos inžinerijos profesorius Tony Ingraffea aiškina, kad gamtinės dujos, metanas, iki 100 kartų stipriau sukelia šiltnamio efektą nei anglies dioksidas. Vadinasi, net gerokai mažesni jo kiekiai, patekę į atmosferą, yra labai pavojingi. Tuo tarpu iš skalūnų dujų gręžinių į atmosferą patenka šimtai tūkstančių kubinių metrų metano. Mokslininkai apskaičiavo, kad Kolorado valstijoje į aplinką pasklinda nuo 2,3 iki 7 proc. viso išgauto metano, o Jutos valstijoje – net daugiau nei 9 proc.

Taigi žvelgiant į visus tuos faktus, skalūnų dujų gavyba hidraulinio ardymo metodu prieštaringų reakcijų sulaukia ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Ekonominis gavybos naudingumas yra neabejotinas, tačiau vis garsiau kalbama ir apie pasekmes gamtai. Šiuo metu daugiausia problemų kelia ne požeminio vandens užteršimas cheminiais elementais, kurio baiminamasi, bet gręžinių nesandarumas, dujų patekimas į geriamąjį vandenį ir dideli metano kiekiai, išsiskiriantys į atmosferą. Tad aplinkosaugos aspektu skalūnų dujų gavyba yra naftos eros pratęsimas, nors pasaulis jau seniai supranta, kad būtina plėtoti ekologiškus atsinaujinančios energijos šaltinius.

Parengė Monika Midverytė OFS