„Kompromisai – ne gamtos sąskaita“: diskusijoje su ūkininkais išreikštas aplinkosaugos balsas

Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, Lietuvos žaliųjų partija drauge su įvairių aplinkosauginių organizacijų atstovais sostinės centre surengė akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcija buvo skirta atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų paminta gamtos apsauga bei ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai. 

Tarp sostinėje protestuojantiems ūkininkams nepatinkančių politikų sprendimų – daugiamečių pievų atstatymo tvarka kuro akcizo padidinimas, saugomų teritorijų plėtra, vandens apsaugos zonų didinimas, nauja žymėto dyzelino naudojimo tvarka, padidėjęs akcizas suskystintoms naftos dujoms.

Kaip atsvara ūkininkų protestui rengiamoje akcijoje „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“ drauge dalyvavę Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos ornitologų draugijos, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo, Darnaus vystymosi centro atstovai dalinosi informacija apie žemės ūkio sektoriaus sukeliamą taršą, daugiamečių pievų reikalingumą, paukščių nykimo mastą ir kitus diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones aktualius faktus, taip pat daug bendravo su akcijoje apsilankiusiais ūkininkais ir žiniasklaidos atstovais.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė pabrėžia, kad akcija labiausiai nukreipta į sprendimų priėmėjus. Anot jos, į tam tikrus ūkininkų reikalavimus Vyriausybė turėtų atsižvelgti, tačiau svarbiausia, kad derantis dėl jų nebūtų nuleidžiami aplinkosauginiai standartai.

„Jokiu būdu nesame prieš ūkininkus, vertiname jų darbą ir manome, kad gamtininkai ir ūkininkai turi dirbti žengti ta pačia kryptimi, nes visi esame suinteresuoti, kad aplinkos būklė būtų kuo geresnė. Vyriausybė turėtų ieškoti priemonių, kurios leistų ūkininkams aplinkosauginius reikalavimus įgyvendinti įmanomais būdais. Linkiu, kad Vyriausybė, pradėjusi eiti žalia kryptimi, išlaikytų žaliąjį stuburą ir siekdama derybose kompromisų nepamintų gamtos apsaugos intereso“, – sako partijos pirmininkė.

I. Budraitė įsitikinusi, kad reikalavimas atkurti daugiametes pievas ir vandens apsaugos zonų padidinimas turi išlikti, o derybų klausimas galėtų būti dėl kompensacijų ūkininkams už šių priemonių įgyvendinimą. 

„Daugiamečių pievų atkūrimas, platesnės vandens telkinių apsaugos juostos, skaidresnė ir mažiau intensyvi trąšų bei pesticidų naudojimo sistema, į taršaus kuro vartojimo mažinimą nukreipta tvarka – visa tai reikalinga tam, kad atstatytume ar bent palaikytume dirvožemio derlingumą, būtų mažinama tarša, taip pat tam, kad nykimas negrėstų vabzdžiams apdulkintojams, be kurių neįmanomas daugelio maistinių kultūrų auginimas. Šios priemonės taip pat prisideda prie klimato krizės padarinių mažinimo“, – sako ji.

I. Budraitė sako, kad formuojant žemės ūkio politiką labai svarbu žvelgti į ilgesnę perspektyvą.

„Gamtos resursai – dirvožemis, švarus oras, gėlas vanduo – nėra neišsenkantys ir negali tarnauti tik vienos iš visuomenės grupių pelnui kurti. Juk ir Konstitucijoje teigiama, kad gamtos resursai priklauso visiems piliečiams. Būtent dėl to visuomenė turi teisę reikalauti žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų laikytis aplinkosauginių standartų. O žinant, kokia Lietuvos aplinkos taršos situacija ir kokią grėsmę kelia klimato kaita, tikėtis, kad aplinkosauginiai reikalavimai neprivalės griežtėti, būtų labai naivu“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.