Susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerijoje dirba nekompetentingi arba bent jau žmonių interesų nesuvokiantys klerkai. Jie prastūminėja sunkiai sveiku protu suvokiamus siūlymus, nuo kurių neaišku, kam būtų geriau. Tačiau aišku, kad blogiau būtų beveik visiems. O ir daugiabučių renovacijos procesas tęstųsi keliasdešimt metų, jei būtų vadovaujamasi ministerijos klerkų nuomone.
Renovacija įstrigo
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys dar prieš gerą pusmetį yra pateikęs įstatymo pataisas, kurios išjudintų daugiabučių namų renovacijos procesą, tačiau šie siūlymai kol kas neranda pritarimo. O keisčiausia, kad jiems nepritaria Aplinkos ministerija, ypač jos Statybų ir būsto departamentas, kuriam vadovauja Elvyra Radavičienė.
„Daugiabučių namų renovacijos procesas stringa, o atlikti renovavimo darbai ne visada padidina jo energinį efektyvumą. Mano siūlymų tikslas – padaryti renovaciją masiškesnę, prieinamesnę ir paprastesnę, nes pagal dabartinį modelį, kuriuo taip didžiuojasi kai kurie Aplinkos ministerijos pareigūnai, situacija nėra tokia rožinė, kaip ją norima pateikti. Pati Aplinkos ministerija skelbia, kad 2014 m. baigta atnaujinti tik 123 namus. Giriamasi, kad šiemet bus atnaujinta 600 namų. O ką tai reiškia? Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių, kuriuos reikia atnaujinti. Tad net jei po 600 namų kasmet bus atnaujinama (nors pagal dabartinį modelį tai yra nerealu), tai užtruktų keliasdešimt metų. Dabartinė sistema leidžia ES ir valstybės pinigus išsidalyti galimai savų draugų firmoms bei firmelėms, kurios atlieka tuos brangius, ne visada kokybiškus ir sunkiai sukontroliuojamus renovacijos darbus“, – dėstė L.Balsys.
Nėra pasirinkimo laisvės
Priėmus L.Balsio pataisas, daugiabučių namų savininkams būtų suteikta pasirinkimo laisvė renovaciją organizuoti daug lengviau, keliais etapais, o ES ir valstybės parama būtų teikiama už pasiektą energinio efektyvumo klasę.
„Kaip naujovės atrodytų praktikoje? Pavyzdžiui, daugiabučio namo gyventojai sugalvojo, kad jiems reikia sutvarkyti šilumos mazgą, pakeisti langus, apšiltinti stogą ir pasiekti, pavyzdžiui, C klasės energinį efektyvumą. Tai padarę jie gautų įstatyme numatytą valstybės kompensaciją. Galbūt vėliau jie norės siekti aukštesnės energinės klasės, o po renovacijos ją pasiekę – vėl gaus atitinkamą kompensaciją už kito etapo rezultatą. Galbūt kai kurių daugiabučių gyventojai, pirmuosiuose renovacijos etapuose sutvarkę šilumos mazgą, šilumos mazgo apskaitą, pakeitę langus ir duris, apšiltinę tik stogą ir, pavyzdžiui, šiaurinę namo sieną, pasieks juos tenkinančią energijos efektyvumo klasę, mokės už šilumą pigiau ir tolesnės investicijos į pastato išorės apšiltinimą nebeturės didesnės prasmės. Šis įstatymo projektas suteiktų galimybę daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems renovacijos projektą, darbus atlikti daug lanksčiau“, – teigė L.Balsys.
Klerkai priešinasi
Parlamentaro teigimu, dabar įmonėms mokami pinigai už atliktus visus darbus.
„Kaip sakoma, aprengia namą „kailiniais“, o po to firma gal ir bankrutuoja ir nieko iš jos nebepaimsi. Todėl aš siūlau, kad pinigai būtų mokami pasiekus nurodytą energinę klasę. Jei klasė pasiekta – pinigai sumokami. Jei ne – tegul ištaiso broką, kitaip pinigų nematys. Tai esminis skirtumas nuo dabartinio modelio“, – akcentavo Seimo narys.
Tačiau naujovėms kategoriškai nepritaria kai kurie Aplinkos ministerijos klerkai, būtent atsakingi už renovaciją.
„Iš ministerijos girdžiu itin didelį pasipriešinimą. Argumentai – esą dabartinis renovacijos modelis yra geras. Bet aš nesiūlau naikinti dabartinio modelio. Aš siūlau suteikti gyventojams galimybę pasirinkti iš dviejų modelių. Sunku pasakyti, kodėl kai kurie ministerijos klerkai tam nepritaria. Negalima atmesti galimybės, kad tai lemia kokie nors partiniai interesai, nes vadovaujamuose postuose sėdi partiniai žmonės, kurie gal turi ryšių firmelėse. Ministerija net turi atskirą departamentą, kuris rūpinasi renovacija, tačiau jis nepritaria tam, kad renovacija būtų išjudinta“, – stebėjosi L.Balsys.
Migloti argumentai
Departamento vadovė E.Radavičienė dievagojosi, kad, blokuodama naujas idėjas, ji nekenkia žmonėms.
„L.Balsio siūlymas prasilenkia su dabar galiojančiu modeliu. Be to, ir dabar numatyti darbų etapai, paramos dydis susijęs su pasiektu energiniu efektyvumu. Tačiau mes nepritariame, kad, pavyzdžiui, vos įdėjus naujus langus būtų gaunama valstybės parama. Mūsų nuomone, parama turi būti teikiama tik pasiekus ne mažiau nei D energinio efektyvumo klasę“, – tvirtino E.Radavičienė.
Tačiau, panašu, kad E.Radavičienė net neįsigilino į L.Balsio siūlomą alternatyvų renovacijos modelį. Seimo narys aiškiai sako, kad paramą gyventojai gautų tik pasiekę A, B arba C energinio efektyvumo klasę.
Rizikuos net gyvybėmis
Daugiabučių gyventojus bei pastatų techninės priežiūros ekspertus stebina ir kiti Aplinkos ministerijos klerkų veiksmai. Pavyzdžiui, Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis aktyviai bruka naują daugiabučių techninės priežiūros metodiką, kuri visiškai neatitinka šių dienų realijų.
„Norima keisti nusistovėjusią tvarką. Pastatas būtų aprašomas kaip Nikitos Chruščiovo laikų tipinis daugiabutis pastatas. Bet kuo toliau, tuo labiau judame į priekį. Pastatai nebėra tipiniai. Yra pastatyti ir naujesni namai, namai renovuojami, todėl jų tipiškumas, galima sakyti, baigėsi. Iš naujos metodikos būtų išbrauktos net tokios žmonių gyvybę ir turtą saugančios sistemos kaip žaibosauga, gaisrosauga, žmonių sveikatą saugančios vėdinimo sistemos ir t.t. Naujame eksploatacijos modelyje yra daugiau šnekama apie visiškai tipines, visiškai senas 1959-1974 metų pastatų sistemas, kurios gal dar ir neatgyveno, tačiau su laiku jau prasilenkia. Apibrėžti namą tik kaip kartoninę dėžutę, kurioje tėra kartonas, yra neverta. Kuo toliau, tuo namai darosi sudėtingesni, inžinerinės sistemos tampa specifinės, atsiranda ir unikalių namų. Apribojus modelį aiškiais ir tiksliais kriterijais, kuriuos supras žmonės, apribosime ir progresą. Antras dalykas – gali būti dar neaiškiau, nes, pavyzdžiui, neaprašius priešgaisrinės sistemos, gali būti, kad ta sistema visai nebus eksploatuojama. O nuo to gali nukentėti ne tik gyventojų sveikata, bet ir kiltų pavojus gyvybėms“, – tvirtino pastatų techninės priežiūros ekspertas Robertas Ūselis.
Absurdas augins kainas
Anot jo, sistemos, kurios nepatektų į naująją metodiką, vis tiek būtų įrengtos, tačiau jų priežiūra būtų vykdoma tik gyventojų sutikimu. Jei dauguma namo gyventojų nesutiktų, kad, pavyzdžiui, sistema būtų kas pusmetį testuojama (nes tai kainuoja), tai ir nebūtų daroma.
„Juk būtina žinoti, kad sistema suveiks tada, kai ji turi suveikti. Pavyzdžiui, jei turite automobilį, norite būti garantuotas, kad jo stabdžiai šimtu procentų suveiks. Tam yra vykdoma techninė apžiūra, egzistuoja gamintojų rekomendacijos ir t.t. Lygiai taip pat turi būti ir su namų sistemomis. Sunku suvokti, kodėl tą norima panaikinti, nes tokiu atveju gali nesuveikti nei priešgaisrinė sistema, nei, pavyzdžiui, žaibosauga. Keista ir tai, kad norima kiekvieną remontą apskaityti. Juk būna, kad defektas yra labai menkas. Pavyzdžiui, užtenka kažką sutepti, sureguliuoti. Tokie darbai sąmatinės vertės neturi, atlieki juos iš eksploatacinių lėšų. O pagal naują metodiką tokie darbai būtų sąmatuojami. Ar racionalu dėl vinies įkalimo, varžto įsukimo daryti apskaičiavimus, rengti sąmatas? Popieriai, sąmatininko darbas daug daugiau kainuos nei pats darbas ir vinies įkalimas dėl to pabrangs nerealiai“, – pastebėjo R.Ūselis.
Sunkiai suvokiama
Vartotojų teisių gynėjas, teisininkas Algirdas Glodenis neatsistebi tiek brukama naująja metodika, tiek Aplinkos ministerijos nenoru pritarti naujam renovacijos modeliui, kuris savo ruožtu nepanaikintų ir esamo. Ir stebisi, kodėl brukami žmonių interesus pažeidžiantys sprendimai bei net neklausoma ekspertų patarimų.
„Naujam renovacijos modeliui Būsto rūmai labai pritaria. Mes manome, kad reikia turėti ne vieną modelį: kad gyventojai turėtų iš ko rinktis. Nesakome, kad dabartinį modelį reikėtų naikinti. Tačiau kai yra tik vienas, renovacija šiuo metu yra sustojusi, nauji pastoliai prie namų nebestatomi, nes finansavimas baigėsi. Jei būtų kitas modelis, kai kurie gal pagalvotų: o kam laukti? L.Balsio modelis juk reikštų, kad gyventojai būtų skatinami siekti rezultato po truputėlį, o ne iš karto. Gal ne visi to norės, nes reikėtų savų lėšų investuoti. Tačiau prievartos nebūtų. Juk jei neturi pinigų – gali rinktis dabartinį modelį. Dėl naujos techninės priežiūros metodikos – irgi labai keista, bet apie ją dar anksti šnekėti, nes tuo klausimu tebedirba darbo grupė. Bet čia jau Aplinkos ministerijos tarnautojų reikėtų klausti, kodėl priiminėjami tokie keisti sprendimai. Aš to negaliu paaiškinti“, – sakė A.Glodenis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
