Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkui Laurynui Okockiui lynų keltuvų diegimas, siekiant sumažinti miesto taršą, ir klimato kaitai mažinti skirtų lėšų panaudojimas šiam projektui kelia abejonių dėl jo pagrįstumo.
Druskininkų savivaldybės administracijos projektui „Keleivinio keltuvo, siekiant sumažinti transporto priemonių sukeliamą taršą, iš kurorto centro į slidinėjimo areną įrengimas“ įgyvendinti Lietuvos aplinkos ministro įsakymu skirta 6 mln. Lt. Finansinė parama skirta pagal Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaito specialiosios programos priemonę „Keleivinių keltuvų, kaip bendrosios miestų ir gyvenviečių visuomeninio transporto dalies įdiegimas, siekiant sumažinti taršaus miesto transporto srautą“. Bendra būsimo projekto vertė, kaip žinia, yra beveik 13 mln. Lt. Trūkstamą dalį, anot savivaldybės, investuos parinktas keltuvo operatorius arba kitaip – nuomininkas.
Druskininkų meras R. Malinauskas dar 2012-ųjų lapkričio mėnesį savivaldybės internetiniame tinklapyje gyrėsi, kad keltuvas esą bus ir ekologiška transporto priemonė, ir pramoga: „Keltuvas sujungs du stambiausius pramogų objektus Druskininkuose – miesto centre įsikūrusį vandens parką bei kitapus Nemuno esančią slidinėjimo trasų areną. Nors kelionė keltuvu į vieną pusę truks apie 3,5 minutes, tačiau žmonės per didelius panoraminius keltuvo langus galės iš paukščio skrydžio pasigrožėti miestu bei įspūdingomis Nemuno pakrantėmis“, – sakė R. Malinauskas.
Tame pačiame internetiniame puslapyje savivaldybės administracijos Turto ir investicijų skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas teigia, kad įrengus keltuvą, daugiau automobilių esą bus paliekama stovėjimo aikštelėse, o jų vairuotojai bei keleiviai naudosis keltuvo, kaip visuomeninio transporto, paslaugomis. Pasak A. Svirsko, skaičiuojama, kad tokiu atveju bendras automobilių išmetamų CO2 kiekis per metus sumažės 57 tonomis, o per vertinamąjį 25 metų laikotarpį – 1433 tonomis.
Pinigus galima buvo panaudoti efektyviau
„Deja, tos automobilių stovėjimo aikštelės yra pačiame Druskininkų senamiestyje, šalia vandens parko arba jo teritorijoje. Svečiams, atvykstantiems iš Vilniaus ar Kauno oro uostų bei kitų Lietuvos vietų ir norintiems pasiekti vandens parką, tenka įveikti apie 6 kilometrus pagrindinėmis Druskininkų miesto gatvėmis, kur eismo greitis ribojamas iki 50 km/val., taip pat intensyvumą riboja keletas šviesoforų, šalia kurių transporto priemonėms tenka pastovėti savaitgaliais susidariusiose spūstyse, skleidžiant į aplinką CO2“, – teigė Žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas.
Pasak L. Okockio, keltuvo projektas – gal ir geras Druskininkų patrauklumo didinimas, ir jokie klausimai tikrai nebūtų keliami, jei šis projektas būtų finansuojamas pinigais, skirtais turizmo infrastruktūrai skatinti Lietuvoje. „Faktas, kad pinigai šiam projektui yra skirti iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos kaip klimato kaitą mažinantis projektas visiškai kompromituoja paramą skyrusių valdininkų požiūrį į klimato kaitos fondą bei į kovą su klimato kaita“, – svarstė L. Okockis.
Pavadino abejotina prielaida
Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius taip pat pastebi abejotiną projekto įtaką klimato kaitai mažinti. „Klimato kaitos fondo lėšos yra skiriamos projektams, labiausiai prisidedantiems mažinant klimato kaitą, t.y. – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Paraiškos teikėjai vertina, kad per 25 metus CO2 išmetimai transporte, įrengus keltuvą, sumažės 1433 tonomis. Ir šiam tikslui investuojama 12 mln. Lt. Tai reiškia, kad net neatsižvelgiant į pinigų vertės mažėjimą per 25 metus, viena sumažinta CO2 tona kainuoja 9000 Lt. Realiai šis skaičius, ko gero, yra net ir didesnis, nes, panašu, kad projekto rengėjai, vertindami CO2 emisijų sumažinimą, padarė prielaidą, kad visi turistai, panorėję apsilankyti slidinėjimo arenoje, nuo Druskininkų centro važiuos į areną automobiliais aplink per toliau esantį tiltą, bet nenueis iki arenos greta esančiu naujuoju tiltu. Tai labai abejotina prielaida. Lietuvoje yra daugybė projektų, kuriais sumažinti CO2 išmetimus kainuotų mažiau nei 300 Lt už toną. Blogiausia yra tai, kad iššvaisčius šiems keltuvams klimato kaitos projektams skirtas lėšas, pinigų efektyvesniam jų panaudojimui nebeliks“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Patenka į kultūros vertybių teritoriją
Žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas mano, kad norint mūsų kurorte mažinti išmetamą CO2 kiekį, derėjo ne teikti paraišką 150 kW galios dyzeliniu varikliu varomiems keltuvams, kurie veikdami kasdien į aplinką išskirs pastovius CO2 kiekius, o verčiau savivaldybės administracijai pasirūpinti tikro ekologiško viešojo transporto mieste diegimu. „Manau, kad už keltuvų projektui skiriamus pinigus buvo galima 100 proc. atnaujinti Druskininkų autobusų parką, nuperkant modernius, elektrinius ir ypač ekologiškus autobusus, o ne dūmoti apie dyzelinius keltuvus ir pramoginius traukinukus“, – kalbėjo L. Okockis.
Taip pat jis pažymėjo, kad šio projekto planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas (kultūros paveldo – unikalūs objektų kodai 30185, 24683, 158660) bei valstybinės reikšmės miškų plotus. “Lynų keltuvo atramų statybos zonose numatomas medžių kirtimas (suminis kirtaviečių plotas yra apie 1200 kv. m), šalia Druskininkų vandens parko bei Maironio g. 16 sklype bus nukirsti medžiai. Taip pat verta priminti, kad lynų keltuvo trasa, atvykimo – išvykimo aikštelė su laukimo patalpomis ir kasa patenka į nekilnojamų kultūros vertybių – Maironio g. 16, Druskininkuose, teritoriją bei vizualinės apsaugos zoną ir miesto istorinės dalies teritoriją, todėl tai gali daryti tiesioginę įtaką saugomiems objektams,“ – teigė Žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas L. Okockis.
Druskonis info.
