Panašu, kad LR aplinkos ministerija, rengdama programų įgyvendinimo planus, svarsto ne kaip išspręsti Lietuvos aplinkosaugos problemas, o kaip lengviau įsisavinti ES investicijas. Bent jau toks įspūdis susidaro, vertinant ministerijos parengtą Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą.
Susipažinus su minėtu planu, specialistams kyla klausimas, kas ministerijai svarbiau – realus vandens telkinių būklės gerėjimas, lemiantis gerėjančią žmonių gyvenimo kokybę, ar laikinai aukšti rodikliai, atsiskaitant ES už įsisavintą paramą?
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės aplinkos apsaugos komisijos narė Marija Tamkevičiūtė teigiamai vertina AM iniciatyvą artimiausius metus daugiau dėmesio skirti vandens telkinių taršos prevencijai, tačiau pabrėžia, kad tik kryptingos ir kompleksinės gamtinės aplinkos būklės gerinimo priemonės gali užtikrinti efektyvius rezultatus. „Prevencija pirmoje vietoje, bet taip pat reikia numatyti priemones pasekmių šalinimui, t.y.: jau dabar „de facto“ esančios blogos vandens telkinių būklės gerinimui. Šiuo atveju ministerija siūlo tik kelias pagalbines priemones, galinčias sukurti efektyvų, tačiau laikiną rezultatą. Kodėl ministerija siekia greito vandens kokybės rodiklių augimo? Tam, kad atsiskaitymo laikotarpiu galėtų parodyti ES, kad vandens telkinių kokybė pasiekė numatytus rodiklius ir visai nesvarbu, kad tokių valymo metodų poveikis laikinas” – teigia M. Tamkevičiūtė.
Ministerijos parengtame Vandenų srities plėtros programos įgyvendinimo plane siūlomos dvi pagrindinės priemonės – augmenijos (makrofitų) šalinimas ir įžuvinimas (biomanipuliacija). Tačiau specialistų teigimu, tikėtina, kad ateityje, pasibaigus ES paramai ir nenumačius papildomo tęstinio finansavimo minėtų priemonių taikymo tęstinumui, nutraukus įžuvinimą ir makrofitų šalinimą, bus grįžtama į pradinę ar, dažnu atveju, ir į prastesnę vandens telkinių būklę. Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narė, ekologė Jūratė Mažeikytė antrindama M. Tamkevičiūtei priduria, kad plane numatyta atlikti su cheminiu telkinių valymu susijusius tyrimus, kurie yra nereikalingi ir neracionalūs, kadangi šio metodo taikymas Lietuvoje yra abejotinas.
„Tyrimai rodo, kad vienas iš plačiausiai taikomų cheminio valymo junginių, nors ir padeda šalinti pagrindinį dumblėjimą skatinantį elementą – fosforą, neapsaugo nuo cheminės taršos. Atlikus cheminį valymą, telkinyje nusėda naujai susidarę pavojingi junginiai, ežero dugnas pasidengia toksiškomis nuosėdomis” – cheminio telkinių valymo pasekmes vardina ekologė.
Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas Egidijus Bukelskis cheminį telkinių valymą taip pat vertina kritiškai, kadangi šis metodas kelia didelį pavojų ekosistemai. Jo teigimu, cheminėmis priemonėmis yra apnuodijamos dumblą rausiančios karpinės žuvys, kaupiančios teršalus ir galiausiai, perduodančios juos aukštesnei mitybos grandinei. „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva – žvejų mėgėjų kraštas, rizika apsinuodyti toksiška žuvimi negali būti ignoruojama. Jei visgi būtų renkamasi taikyti šias abejotinas priemones, reikėtų išgaudyti karpines žuvis ir telkinį pakartotinai įžuvinti (kaip daroma Vokietijoje), tačiau tuomet kaina gerokai išaugtų, o efektyvumu metodas tikrai nepralenktų kitų galimų metodų, tokių kaip mechaninis valymas”.
Planuojant 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, pasirinkti nauji abejonių keliantys atrankos kriterijai – pavyzdžiui, pretenduoti išvalymui gali tik didieji vandens telkiniai, nors specialistų teigimu, labiausiai užteršti ir blogiausios būklės yra būtent mažieji vandens telkiniai. „Tokie kriterijai verčia dar labiau abejoti ministerijos sprendimais. Ar ir šiuo atveju nesiekiama išvalyti didžiuosius telkinius tik tam, kad būtų galima pademonstruoti geresnius bendruosius vandens būklės rodiklius, kurie deja, bus aukšti tik iki kol mažieji telkiniai ir vėl užterš didžiuosius? – svarsto profesorius, inžinierius hidrotechnikas, pirmasis Lietuvoje apsigynęs disertaciją ežerų restauravimo tema, Leonas Katkevičius.
Specialistų manymu, parengtas planas yra tendencingas ir turi išlygų, o tai nedera su skaidriu ir aiškiu viešojo intereso atstovavimu bei negarantuoja lygių galimybių panašios svarbos vandens telkiniams būti atrinktiems finansavimui. Tokie kriterijai lemia, kad yra prarandamos ir iššvaistomos jau skirtos ir investuotos paramos lėšos. Jeruzalės tvenkinį specialistai įvardija kaip vieną iš tokių pavyzdžių.
„Jeruzalės gyventojų bendruomenė, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnija ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomenine aplinkos ir energetikos komisija jau daugiau nei dešimtmetį nuolat kreipiasi į įvairias institucijas dėl Jeruzalės tvenkinio išvalymo, tačiau labiausiai nustebino naujausias Aplinkos ministerijos atsakas, kuriame teigiama, kad Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos veiksmų plane numatytos priemonės parinktos pagal ES direktyvų reikalavimus, kurių Jeruzalės telkinys neatitinka ir todėl nėra galimybių net išimties tvarka finansuoti šio tvenkinio valymo darbų. Tačiau įdomu tai, kad jokių prieštaravimų direktyvai ar numatytai Vandenų srities plėtros programai, dėl kurių Jeruzalės tvenkinys negalėtų būti įtrauktas į programos įgyvendinimo veiksmų planą, nėra” – teigia M. Tamkevičiūtė.
Justas Samosionokas, vienas iš Jeruzalės tvenkinio valymo projekto rengėjų, tvirtina, kad Jeruzalės tvenkinio negalima palikti pelkėjimui, nes netvarkomame vandens telkinyje atsiras nemalonūs kvapai, padaugės mašalų, kurie kels diskomfortą tiek vietos, tiek aplinkinių mikrorajonų gyventojams ir čia besilankantiems. Jo teigimu, Jeruzalės tvenkinyje yra apie 11 000 m3 naftos produktais užteršto dumblo, nors normaliomis sąlygomis naftos produktų ten neturėtų būti. Dumblas ne tik užterštas, bet dėl jo sumažėja vandens telkinio tūris, o kartu ir gylis, kuris susidarius per mažam deguonies kiekiui vandenyje, kenkia žuvims.
Specialistų vertinimu, Aplinkos ministerija vandens telkinių būklės gerinimui turėtų taikyti dumblo šalinimą, kurį atliekant teisingai ir derinant su kitomis veiksmų plane numatytomis prevencinėmis priemonėmis, būtų sukurtas efektyvus ir ilgalaikis rezultatas. Turėtų būti atsisakoma nereikalingų tyrimų bei neracionalių kriterijų ir imtasi iš tiesų spręsti egzistuojančias problemas, o ne imituoti jų sprendimą.
Naudojama Vytenio Petrošiaus nuotrauka (alfa.lt).
