Pasaulinė gyvūnijos diena. Tokia tarptautiniu mastu minima spalio 4-ąją. Ką pirmiausiai pagalvojate išgirdę apie tokią progą? Esu tikra, kad daugeliui prieš akis iškyla šunys, katės ar kiti naminiai gyvūnai. Ir tai natūralu – daugeliui būtent jie yra arčiausiai. Visgi nevalia pamiršti ir tų, kurių gyvenimas dažnai yra trumpas, lydimas prastų gyvenimo sąlygų, o žmogaus meilės bei pagarbos jie taip ir nepatiria. Kalbu apie karves, vištas, kiaules, triušius, žirgus ir kitus ūkinius gyvūnus. Jiems pagarbos mūsų valstybėje itin stokojama.
Paroda, atskleidusi realybę
Kauno rajone, Akademijoje, kasmet vyksta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama paroda „Gyvulininkystė“. Šie metai – ne išimtis.
Lankytojams čia buvo siūloma pajodinėti žirgais, stebėti jų pasirodymus, apžiūrėti veislinių žirgų, triušių bei paukščių ekspozicijas, ragauti gyvulininkystės produktų ar net nusipirkti paukštį iš ūkininkų.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio viskas skamba neblogai, deja, renginys tapo pavyzdžiu, kaip, nepaisant visuomenės sąmoningėjimo, vis dar atrodo išnaudojimu grįstas požiūris ūkinių gyvūnų atžvilgiu.
Parduodami paukščiai buvo kraunami į ankštas dėžes, žirgai verčiami demonstruoti sudėtingus triukus, o visa tai žiūrovams buvo pristatoma kaip „smagi edukacija šeimyniniam laisvalaikiui”.
Smagumo kaina – stresas ir žala sveikatai?
Parodų aplinka gyvūnams – tai ne šventė. Tai sveikatai brangiai atsiliepiantis stresas.
Triukšmas, ryški šviesa, gausios lankytojų minios, transportavimas iš ūkių į laikinus gardus ir atgal gyvūnams kelia nerimą, silpnina jų imunitetą, gali sukelti elgesio sutrikimų. Be to, vienoje erdvėje sutelkus daug gyvūnų iš skirtingų ūkių, padidėja infekcijų bei ligų perdavimo rizika.
Tokiose parodose gyvūnai tampa tik reginiu – pramogos ir komercijos objektu.
Fiziologiškai nenatūralius triukus verčiami atlikti žirgai neretai praranda savo prigimtines savybes ir tampa kone marionetėmis. Tai nėra tas reginys, kuriam žmonės turėtų ploti. Pagalvokime, kokiomis priemonėmis šis rezultatas buvo pasiektas? Ar normalu tokiais reginiais jaunajai kartai formuoti klaidingą nuostatą, kad gyvūnas tėra priemonė žmogaus pramogai?
Privalome rinktis kitokį kelią
Šiandienos kontekste, kai Lietuvoje verda pelnytos diskusijos apie kultūros vietą šalyje, protestai dėl poreikio stiprinti pagarbą šiam sektoriui, svarbu prisiminti, kad kultūra prasideda nuo oraus ir pagarbaus elgesio su savo aplinka. Gyvūnai šiuo atžvilgiu nėra išimtis.
Parodos, kuriame eksponuojami gyvi gyvūnai, taip juos komercializuojant ir išnaudojant, turėtų likti praeityje. Modernios technologijos leidžia pristatyti gyvulininkystės pasiekimus nekenkiant gyvūnams: naudojant 3D modelius, vaizdo medžiagą, virtualios realybės sprendimus ar kitas edukacines priemones. Tokie pasirinkimai ne tik suteiktų lankytojams žinių, bet ir užtikrintų gyvūnų saugumą bei gerovę.
Pasaulinės gyvūnijos dienos proga prisiminkime: mes esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome.
Nebūkime abejingi gyvūnų kančiai – rūpinkimės jais tinkamai, nesvarbu, ar tai būtų mūsų mylimi naminiai augintiniai, ar ūkiuose auginami gyvūnai. Jų gyvenimas trumpas, todėl turime užtikrinti, kad jis būtų kokybiškesnis. Jei pastebime galimus gyvūnų gerovės pažeidimus, privalome informuoti atsakingas institucijas. Tik taip galime prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Metas permąstyti mūsų santykį su gyvūnais. Ar vadindami save šiuolaikiška, išprususia ir pažengusia visuomene, vis dar galime sau leisti gyvūnus laikyti tik pramogos ir maisto šaltiniu, ar visgi sugebėsime pripažinti, kad tai gyvos, jaučiančios būtybės, kurios nusipelnė oraus gyvenimo?
Karolina Kukliauskaitė yra gyvūnų gerovės aktyvistė, savanorė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotoja
