Alytiškiams besistebint, kodėl mažėjant gyventojų skaičiui miesto miegamuosiuose rajonuose vienas po kito dygsta dideli prekybos centrai, savivaldybėje projektuojamas dar vienas verslininkams, o ne gyventojams palankus sprendimas.
Valdininkai planuoja suteikti leidimą tiesti naują kelią, kuris palengvintų įvažiavimą į vieną iš automobilių stovėjimo aikštelių. Bet ne į daugiabučių namų, kaip kad būtų galima viltis, o į prekybos centro „Lidl“.
Šiuo metu į prekybos centro teritoriją galima patekti iš Jazminų gatvės, o naujas įvažiavimas būtų įrengiamas iš Naujosios gatvės. Virš jo atsirastų pėstiesiems skirtas viadukas. Nors internete nėra prieinami detalesni paaiškinimai ar projekto brėžiniai, nesunku įsivaizduoti, kad naujo kelio ir pėstiesiems skirto viaduko statybos pareikalaus gerokai pertvarkyti dabartinį vietovės vaizdą: šiuo metu parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę ir Naująją gatvę skirianti pėsčiųjų tako (skambiai, bet ar įgyvendinus projektą pagrįstai besivadinsiančio Sveikatingumo taku) atkarpa bus panaikinta, o šalia esantis natūralus vandens telkinys – užverstas žemėmis.
Ar tai blogai? Be abejonės. Teritorija yra potenciali poilsio zona, kurią sutvarkius pagal gyventojų poreikius ir lūkesčius, ji taptų itin patrauklia ir atliktų miesto žmogui taip reikalingą rekreacinę funkciją. Jau dabar, ypač šiltuoju metu, prie vandens telkinio renkasi gyventojai, žaidžia vaikai. Viena priežasčių – unikalus miegamajame rajone reiškinys – natūraliai susiformavęs vandens telkinys. Nors senvaginis ežerėlis dėl nepriežiūros dabar susitraukęs iki kūdros dydžio, tačiau vis dar yra puikus prieglobstis vertingiems vandens mikroorganizmams, o vasarą – atskrendančioms gulbėms ir antims, bei kitai gyvūnijai.
Kitos priežastys – pradėta kurti infrastruktūra: suoleliai, voljeras vedžioti naminius gyvūnus. Žinoma, kad zona taptų pilnaverčiu mikrorajono traukos centru, jį reikia nuolat prižiūrėti ir investuoti – išvalyti telkinio dugne esantį dumblą, pagilinti šlaitus, retinti makrofitus, nuolat prižiūrėti žaliąjį plotą ir t.t., bet, panašu, kad norima rinktis paprasčiausią kelią – vietoje žaliosios dar labiau plėsti asfalto zoną.
Ar tai reiškia, kad savivaldybė nenori, jog mieste būtų daugiau rekreacinių zonų, nes jomis reikia rūpintis?
Toks sprendimas stebina vertinant jį ne tik aplinkosauginiu, bet ir valdžios, verslo ir visuomenės partnerystės požiūriu. Aplinkinių namų gyventojai, kurie yra labiausiai suinteresuoti savo gyvenamosios aplinkos kokybe, jau ne pirmus metus reiškia susirūpinimą minėtos teritorijos (ne)tvarkymo darbais: kreipiasi į savivaldybę reikalaudami išvalyti vandens telkinį, prašo užtikrinti reikiamą suolelių skaičių, užimtumą vaikams. Tačiau nei renkami parašai, nei susitikimai su aukščiausiais miesto pareigūnais nepadeda.
Kodėl? Galbūt atsakymą pasufleruoja savivaldybės administracijos parengtame aiškinamajame būsimo projekto rašte minima frazė: „šis projektas siūlomas atsižvelgiant į UAB „Lidl Lietuva“ prašymą“? Be to priduriama, kad „projekto parengimą ir statybos darbus finansuotų UAB „Lidl Lietuva“.
Neneigiu verslo investicijų poreikio mūsų mieste, taip pat naudos, kurią kuria europinio lygmens prekybos centro atėjimas į Alytų suteikiamų darbo vietų ir biudžeto pajamų prasme, tačiau ar šios naudos savaime reiškia, jog turime nuolaidžiauti bet kokiems plėtotojų norams? O juo labiau – gamtos ir savo gyvenimo kokybės sąskaita?
Nepasitikėjimą šia situacija sustiprina ir kitas faktas. Dar prieš prekybos centro „Lidl“ statybas, pirminėje teritorijos plėtojimo sutartyje buvo numatytas punktas, kuriuo verslininkai įsipareigojo bendruomenei, kurios kaimynystėje įkuria komercinį pastatą, išvalyti jau minėtą vandens telkinį ir įrengti laisvalaikio infrastruktūrą – vieną lauko teniso ir dvi krepšinio aikšteles.
Taip nuspręsta, nes naujas prekybcentris turėjo atsirasti vietoje trijų krepšinio aikštelių. Vėliau, rengiant atnaujintą sutarties redakciją, punktas dėl naujų žaidimų aikštelių įrengimo mįslingai dingo. Prekybos tinklas, kurio veidas – krepšinio legenda A. Sabonis, nusprendė Alytaus vaikus palikti be krepšinio.
Paklaustas ką padarė, kad derantis su verslu nuostata dėl aikštelių būtų išlaikyta, atsakingas savivaldybės tarnautojas atsakė: „Nieko“. „Nieko“ – daug iliustruojantis žodis. Jis nusako ir požiūrį, ir viziją, ir atsakomybės suvokimą.
Tas pats tarnautojas dabar savivaldybėje atsakingo komiteto posėdžiuose pristatinėja ir naujo kelio bei viaduko tiesimo projektą, kurio „prašo“ tas pats prekybos centras. Tas pats specialistas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu vadinamojoje Alytaus stadiono byloje buvo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ar padėjimo piktnaudžiauti tarnyba. Žinant tai, minčių kyla įvairių – o dėl jų ir norisi paklausti, kiek „Lidl“ kainavo nupirkti valdininkus? Vienintelė viltis dabar – Tarybos nariai, kurie priims galutinį sprendimą, pritarti projektui ar ne.
Belieka tikėtis, kad jie palaikys žalesnio miesto viziją.
Ieva Budraitė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, Alytaus skyriaus pirmininkė.
