Lietuvos žaliųjų Sąjūdis (LŽSP) siekia įgyvendinti naują „žaliąjį ekonomikos modelį”, kuriame vyrauja kolektyvinės gerovės ir kokybiško gyvenimo kūrimo principas. Šis modelis įgalina sumažinti neigiamą ekonomikos poveikį gamtai ir padeda gerinti Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę.
Lietuvos Žaliųjų Sąjūdis siekia:
Mokesčių srityje:
Iš esmės supaprastinti mokesčių apskaitą, tam panaudojant šiuolaikines valdymo priemones. Peržiūrėti ekonominės krizės metu nepagrįstai sukeltus mokesčius, ypač smulkiam verslui. Sukurti palankią verslui aplinką, kuri skatintų mūsų verslą ne slėpti, o sąžiningai mokėti mokesčius valstybei. Lietuvos žaliųjų Sąjūdis (LŽSP) skatins sąžiningą konkurenciją bei rinkos demonopolizavimo, tuo pačiu monopolijų bei oligopolijų aktyvios valstybinės priežiūros procesus.
Lietuvos žaliųjų Sąjūdis sieks aktyviai remti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi (kreditavimo garantijos, mokestinės lengvatos, prioritetinis Europos Sąjungos paramos lėšų skyrimas „žaliajam“ verslui vystyti ir plėtoti įvairiuose sektoriuose), iš esmės mažinant verslo reguliavimo biurokratinę naštą, supaprastinant naujo verslo pradžios procedūras, tam plačiai naudojant įvairius paramos mechanizmus. Lietuvos žaliųjų Sąjūdis sieks skatinti „žaliųjų“ darbo vietų kūrimą. „Žaliosios“ darbo vietos užtikrins ekosistemų apsaugą nuo išnykimo pavojaus.
Viešajame sektoriuje:
Depolitizuoti valstybės tarnybą. Viešojo sektoriaus skaidrumas ir jo efektyvumas visose valstybės ir savivaldybės institucijose gali būti įgyvendinamas diegiant vieno langelio sistemą, perkeliant viešąsias paslaugas į elektroninę erdvę, kuriant nuotolines darbo vietas, visų pirma, viešajame sektoriuje bei aktyviai decentralizuojant valdymo funkcijas, kad sprendimų priėmimas būtų kuo arčiau kiekvieno piliečio.
Žalioji energetika:
Gamtiniai ištekliai, įskaitant ir energetinius, yra baigtiniai. Savo poreikiams užtikrinti žmonija per nepilną šimtmetį baigia sunaudoti didžiąją dalį iškastinio kuro, kuris formavosi šimtus milijonų metų. Todėl tradicinė energetika nebeturi ateities, o energetikos sektoriuje turi įvykti [R]EVOLIUCIJA – tai yra:
• Revoliucinis vystymosi plėtros krypties pakitimas energetikoje nuo tradicinių iškastinio kuro ir branduolinės energijos naudojimo prie modernių atsinaujinančios energetikos technologijų naudojimo ir energijos efektyvumo didinimo. Pirmiausiai šis lūžis turi įvykti žmonių sąmonėje, kad jau šiandien būtų priimti politiniai sprendimai, garantuojantys darnios energetikos plėtros gaires ateičiai.
• Evoliucinis darnios energetikos vystymasis, pagrįstas laipsnišku visų atsinaujinančios energijos rūšių dalies didėjimu bendrame energijos balanse ir sparčiu energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimu, siekiant sumažinti energijos intensyvumą, bei taupyti energijos išteklius gamyboje, perdavime ir vartojime.
Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžio Partija deklaruoja būtinybę pertvarkyti šalies energetikos sektorių, panaudojant pažangiausias šiuolaikines technologijas, pagal šiuos principus:
1. Visiškai atsisakyti atominės energetikos naudojimo.
2. Pasiekti realų šalies energetinį saugumą reikia ne tik nutiesti elektros energijos perdavimo jungtis su Švedija ir Lenkija ir pereiti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sinchronizacijos prie Vakarų Europos UCTE ar Skandinavijos NORDEL sinchronizacijos. Būtina kryptingai ir ryžtingai siekti iškastinio kuro naudojimo bendrame šalies pirminių energijos išteklių balanse mažinimo, apmokestinant jo naudojimą gaminant enegiją, ryžtingai pereinant prie kietosios biomasės, komunalinių atliekų, biodujų ir geoterminės energijos naudojimo šilumos gamyboje, efektyviai tam panaudojant vietinius kietosios biomasės išteklius (miškininkystės, medžio apdirbimo pramonės ir žemės ūkio atliekas) ir biodegraduojančių atliekų skaidymosi procese susidarančias dujas. Elektros energijos gamyboje būtina pilnai išnaudoti ir visokeriopai skatinti mažosios hidroenergetikos, vėjo, saulės ir geoterminės energijos potencialo panaudojimą.
3. Siekti sumažinti klimato kaitos efektą.
Ekotransportas susisiekimo sistemoje:
Vienas iš pagrindinių aplinkos teršimo šaltinių Lietuvoje yra transporto priemonės. Siekiant sumažinti klimato kaitos efektą, Lietuvos Žaliųjų Sajūdis pasiūlys įgyvendinti specialias „žaliąsias“ priemones, o prioritetiniais projektais susiekimo sektoriuje laikys aplinkos neteršiančio (ekotransporto) ir alternatyvaus (visuomeninio) transporto, kuris nenaudoja iškastinio kuro, sistemų plėtrą bei transporto srautų optimizavimą. Sieks subalansuoti susisiekimo sistemos plėtrą, atsižvelgiant į aplinkosauginius poreikius.
Tausojanti (subalansuota) plėtra:
Intensyvios ūkio plėtros galimybės Lietuvoje yra ribotos, nes biosferos ištekliai nėra neišsenkantys, o dalis iš jų – neatkuriami. Sieksime, kad mūsų šiandienos sprendimai ateities kartoms sukurtų pridėtinę ekologinę vertę, remsime subalansuotą ūkio vystymąsi, kuris gerbia integralumą su natūraliomis sistemomis. Todėl būtina:
Iš esmės sumažinti taršą gamtai;
Intensyviai plėsti ir atstatyti žaliuosius plotus;
Skatinti žaliąją (aplinkai draugišką) architektūrą ir urbanizmą.
Aplinkos apsauga:
Pagrindinė problema, tausojant ir saugant gamtinius išteklius Lietuvoje, kurią reikia spręsti dabar ir šiandien, yra atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas. Nerūšiuotų atliekų kiekiai dramatiškai auga ir kelia didžiules problemas aplinkai. Sumanus atliekų tvarkymas naudingas ir ekonomiškai, ir aplinkosaugos požiūriu. Ilgalaikiai tikslai – sukurti socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią komunalinių, gamybos ir kitoje ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų susidarymą ir jų neigiamą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.
Labai svarbu aktyviai puosėlėti ekologinę kultūrą ir skatinti visuomenę mažinti bereikalingą vartojimą, taip užtikrinant visuomenės interesus. Be to, būtina nuolat informuoti visuomenę apie maisto ir nemaisto produktų saugumą, aktyviai remti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, kartu užtikrinant, kad valstybės institucijos atliks joms pavestas informavimo, priežiūros ir produktų apsaugos funkcijas.
Mokslas:
Lietuvos Žaliųjų Sajūdžio partija siekia, kad mokslas ir išsilavinimas Lietuvoje būtų laikomas didžiausia vertybe tiek jos piliečiams, tiek valstybei, o žinių visuomenė būtų kuriama ir vystoma konkrečiais darbais.
Užsienio politika:
Lietuvos Žaliųjų Sajūdžio partijos ilgalaikis tikslas yra vykdyti „žaliąją“ tarptautinę politiką, kurios tikslas yra naujų vertybių socialinėje, politinėje ir ekonominėje erdvėje įtvirtinimas, atspindint visų Lietuvos žmonių poreikius gyventi saugioje ir neužterštoje aplinkoje.
Lietuvos užsienio politika turėtų koncentruotis tik į pagrindines kryptis – regioninę kaimynystės politiką, santykius su sąjungininkais NATO ir ES.
Lietuvos Žaliųjų Sajūdžio partija suvokia, jog globalinių procesų metu išryškėjo tarptautinės iniciatyvos, skirtos apsaugoti valstybes bei regionus nuo gamtą žalojančių procesų (pvz. atomonių elektrinių statyba Baltarusijoje, netoli Vilniaus ir Rusijos Federacijos Kaliningado srityje). Todėl reikia pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis išgalėmis ir prisidėti prie tarptautinės bendruomenės veiklos, saugant gamtos išteklius. Tokia veikla ne tik pritrauktų investicijas, bet ir užtikrintų tarptautinį pripažinimą. Lietuvos diplomatija turėtų aktyviai remti taikos iniciatyvas visame pasaulyje ir skatinti nesmurtinę politiką.
Socialinė politika:
Pasaulinės krizės padariniai (bedarbystė, ypač jaunimo tarpe, įmonių bankrotai, jų nemokumas ir t.t.), krizės metų vykdoma socialinė politika Lietuvoje, didelis emigracijos mastas sudaro visas prielaidas ne tik tolesnei ekonomikos stagnacijai Lietuvoje, bet gresia lietuvių tautos išnykimui ateityje.
Bendras žaliosios socialinės politikos ilgalaikis tikslas, kurį vykdys Lietuvos Žaliųjų Sajūdžio partija, yra užtikrinti palankias sąlygas ilgalaikiam ir subalansuotam ūkio augimui, kaip būtinai socialinės atskirties mažinimo prielaidai.
Lyčių, rasės ir religijos lygybės užtikrinimas:
Lietuvos Žaliųjų Sąjūdis (LŽSP) laikosi nuostatos, kad kiekvieno asmens, nepriklausomai nuo lyties, rasės ir religijos, įtraukimas į ekonomines, socialines bei kultūrines veiklas yra viešosios politikos tikslas. Šiandienos išlaidos atskirties mažinimui yra investicija į ilgalaikį gerovės augimą.
Teisė ir teisėtvarka:
Nepriklausomų ir kvalifikuotų teismų egzistavimas – esminė demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės egzistavimo sąlyga. Mes sieksime, kad ši sąlyga būtų įgyvendinta. Taip pat sieksime prokuratūros depolitizavimo ir jos nepriklausomybės nuo klaninių interesų įtakos. Sieksime, kad būtų pakeista neefetyvi dabartinė sistema, įgalinanti prokurorus išvengti atsakomybės už neištirtas bylas.
Nacionalinis saugumas ir krašto apsauga:
Lietuvos geopolitinė bei strateginė padėtis istoriškai nėra saugi, todėl, nepaisant pasikeitusių geopolitinių realijų (narystė NATO), negali būti iliuzijų, jog šalies saugumui ateityje neiškils jokių grėsmių. Lietuva turėtų realiai įvertinti savo galimybes ir investuoti į tas kryptis, kurios efektyviausiu būdu užtikrintų nacionalinį saugumą.
LŽSP sieks, kad NATO teikiamos saugumo garantijos bei priemonės, skirtos agresijos atveju apginti Lietuvą, būtų realios ir aktyvios. Iš kitos pusės, iškilus būtinybei, Lietuva su turimomis priemonėmis turėtų tapti ne tik išorinio saugumo vartotoja, bet ir tiekėja.
LŽSP siekia, jog Lietuva žymiai daugiau dėmesio skirtų nesmurtinių priemonių diegimui bei įgyvendinimui. Tam būtina plėsti įvairias bendradarbiavimo formas tarp įvairių institucijų. Naudotis informacija bei viešumu, kaip pagrindiniais ginklais. Lietuvos patirtis 1988 – 1991 m. parodė, kad būtent nesmurtinio pasipriešinimo priemonės, o ne karinės, yra efektyvesnės atgrasinimo prasme.
Nieko nematau apie gyvūnų teises 🙁