„Aišku, kad po Fukušimos avarijos branduolinei energetikai yra keliami dar aukštesni saugumo reikalavimai. Seni reaktoriai šių reikalavimų neatitinka, todėl juos reikia arba rekonstruoti arba uždaryti. Koks kelias geresnis – sunku pasakyti, tarptautiniai specialistai šiuo klausimu turi skirtingas nuomones. Kas dėl naujų reaktorių – norint, kad jie atitiktų naujus reikalavimus – investicijos, tenkančios vienam MW instaliuotos galios yra smarkiai aukštesnės, nei buvo prieš tris ar penkis metus, o tuo labiau – prieš kelis dešimtmečius. Būtent šios didelės investicijos ir lėmė tai, kad branduolinė energetika per pastaruosius kelis metus tapo nekonkurentabilia“, – pažymėjo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius ir Lietuvos žaliųjų partijos narys Martynas Nagevičius.
Kalbant apie kaimyninius projektus ir galimus Lietuvos veiksmus, energetikos konsultantų asociacijos direktorius išskyrė du pagrindinius scenarijus.
“Kas dėl investavimo – investicijos į BAE būtų dar beprasmiškesnės, nei investicijos į VAE. Kalbant apie BAE – Lietuva turi dvi galimybes – pasinaudoti Rusijos, neturinčios galimybės kažkur kitur pardavinėti BAE pagaminamą elektros energiją, situacija ir pirkti iš BAE elektrą už kainą, žemesnę už BAE pagaminamos elektros savikainą. Arba – tiesiog susitarusi su Lenkija – neleisti šiam projektui vystytis“, – svarstė Lietuvos žaliųjų partijos narys.
Nekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Rusija, Lenkija, Vokietija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.
