Gegužės 17 d. įregistruota Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, jungianti visas Lietuvoje veikiančias atsinaujinančių išteklių asociacijas. Konfederacijos tikslai — suvienijus visas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje dirbančias organizacijas, siekti, kad šiai Europos Sąjungos prioritetinei sričiai ir Lietuvoje būtų galimybė siekti maksimalaus naudingumo valstybei ir visuomenei.
Tikraisiais konfederacijos nariais iš karto tapo penkios asociacijos: Lietuvos biomasės energetikos asociacija, Lietuvos biodujų asociacija, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija bei Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Kitos Lietuvoje veikiančios asociacijos — hidro, geotermijos, pasyvaus namo dalyvauja nario – stebėtojo teisėmis.
Spaudos konferencijoje Seime buvo pristatomi socialiniai, ekologiniai, ekonominiai ir finansiniai atsinaujinančių išteklių energetikos privalumai, artimiausio ir perspektyvinio vystymosi gairės, taip pat buvo apibūdinama potenciali atsinaujinančių išteklių energetikos vieta bendrame šalies energetikos ūkyje.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, Biodujų asociacijos prezidentas Virginijus Štiormer, Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas Simas Petrikis, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Tarybos pirmininkas Justinas Poderis.
Atsinaujinančių išteklių energetika — prioritetas išsivysčiusių pasaulio valstybių ateities energetikoje. 2050 m. Vokietijoje iš atsinaujinančių energijos išteklių numatoma patenkinti 80 proc., o Danijoje — 100 proc. viso elektros poreikio. Atominės energetikos atsisakė Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos kasmet didina valstybės dotacijas atsinaujinančių išteklių energetikos tyrimams.
Dabartinė energetikos situacija Lietuvoje
Lietuvai kasmet reikia:
• apie 20 TWh šilumos (centralizuotai tiekiamos šilumos daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų šildymui, individualių namų, pramonės ir žemės ūkio objektų patalpų šildymui);
• apie 10 TWh elektros energijos.
Šių energijos poreikių tenkinimui kasmet importuojame:
• 2,4 mlrd. m3 gamtinių dujų;
• 150 tūkst. t naftos produktų;
• daugiau kaip 6 TWh elektros energijos.
Už tai Rusijai per metus sumokame apie 4 mlrd. litų.
Realus atsinaujinančių išteklių energetikos potencialas
• Biokuras (malkinės medienos ir medienos perdirbimo atliekos, šiaudai, greitai augantys žilvičiai, kita augalinė masė, nuotekų dumblas) – 2,25 mln. t naftos ekvivalento (arba ~25 TWh energijos);
• biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos – 1 300 tūkst. t (arba ~3 TWh energijos);
• vėjo energija (generavimo potencialas) – 5,5 TWh energijos;
• saulės energija (techninis potencialas) – 2,1 TWh energijos;
• hidroelektrinėse pratekantis vanduo galėtų pagaminti 1 TWh;
• biodujos (techninis potencialas) – 2 TWh energijos;
• žemės gelmių panaudota šiluma leistų pagaminti iki 1 TWh šilumos;
• biodegalų gamybos pajėgumai gali pagaminti 20 proc. visų Lietuvoje sunaudojamų degalų.
Visi šie vietiniai energijos šaltiniai kartu sudaro apie 40 TWh Lietuvos metinį energetinį potencialą, kuris žymiai viršija bendrąjį šilumos ir elektros energijos poreikį.
Formulė 20-20-20
2020 m. Lietuva yra įsipareigojusi 20 proc. padidinti energijos naudojimo efektyvumą, 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimus ir 20 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių.
2050 m. Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, pagal parengtą programą „Energy Roadmap 2050″ numato 80-95 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisijas ir visiškai pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos.
Užimtumo faktorius
Vien tik biomasės išteklių optimalus panaudojimas sukurtų Lietuvoje 10 tūkst. pastovių darbo vietų, o kur dar kitos atsinaujinančius išteklius panaudojančios potencialios energetikos įmonės, skatinančios ir aukštųjų technologijų vystymąsi.
Ekologinių problemų sprendimas
Tokių išteklių, kaip saulė ir vėjas, panaudojimas visiškai nesukelia atmosferos taršos šiltnamio dujomis. Didelė Lietuvos problema – gyvulininkystės kompleksai, ten susidarančios srutos ir metano dujos, itin aršus ozono sluoksnio priešas. Biodujų energetika ne tik išsprendžia šias problemas, panaikina nemalonų kvapą, bet ir pūvančias organines atliekas paverčia naudinga šilumos bei elektros energija.
