Gražios afišos, spalvoti lankstinukai ir šmaikštūs gyvūnų vaizdeliai socialinėje medijoje. Tokia reklama užmaskuoja visai kitokią realybę. Klaipėdos zoologijos sodo vartai jau seniai turėjo būti uždaryti, tačiau, nepaisant daugybės pažeidimų, konfiskuotų gyvūnų ir draudimų priimti lankytojus, jie vis dar atviri. Kodėl vieta, į kurią masina atvykti tik gyvūnai, pastarųjų gerovė laikoma paskutiniu prioritetu ir koncentruojamasi tik į parduotų bilietų skaičių?
Klaipėdos zoologijos sodo vardas viešojoje erdvėje ne kartą linksniuotas dėl įvairiausių pažeidimų. Tačiau šią vasarą čia atliktas neplaninis patikrinimas sukrėtė kaip niekada.
Liepos 2-ąją Aplinkos apsaugos departamento (AAD) inspektoriai nustatė, kad dalis čia laikomų gyvūnų neprižiūrėti, sulysę, laikomi šlapiuose, purvinuose aptvaruose, be reikiamos veterinarinės priežiūros, tinkamo maitinimo ir girdymo. Kai kurie gyvūnai laikyti neteisėtai – be dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą įsigijimą. Lankytojų saugumas taip pat liko užmarštyje. Ir visa tai, nepaisant pakartotinių įspėjimų ir pratęstų terminų anksčiau nustatytiems gyvūnų laikymo sąlygų ir lankytojų saugumo pažeidimams pašalinti.
Vynas, batonas ir sausainiai – pašaras laukiniams gyvūnams?
Klaipėdos zoologijos sode gyvūnai buvo šeriami kone gurmaniškai – nuo vyno, baltos duonos ir batono iki sausainių, pyragų bei virtos dešros. Deja, tai kas gurmaniška žmogui, visiškai netinkama gyvūnui. Ar to neturėtų žinoti vieta, kuri uždirba iš gyvūnų eksponavimo? Ar jie neturėtų būti patys suinteresuoti palaikyti gyvūnų sveikatą? Panašu, ne. Čia net nepaisoma ir draudimo lankytojams šerti gyvūnus.
Kraupiai ir šokiruojančiai skamba ir kitas faktas. Anot AAD, dalis zoologijos sode laikomų ūkinių gyvūnų buvo skirti plėšrūnų maitinimui.
Kita vertus, žinant, kaip atrodo gyvūnų kasdienybė čia, tokie faktai gal ir nebestebina. Pavyzdžiui, du servalai šiame zoologijos sode, laikyti ankštame voljere su betoninėmis grindimis, be natūralaus grunto. Anot AAD, jų aptvaras buvo apleistas, pilnas senų ekskrementų, kėlusių infekcijų pavojų. Gerti šie plėšrūnai galėjo tik iš surūdijusios talpos, o būtinos slėptuvės, reikalingos jų psichinei gerovei, tiesiog nebuvo.
Pažeidimų virtinė
Negana to, didelė dalis Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnų priskirtini saugomoms rūšims, todėl, norint su jomis vykdyti komercinę veiklą, reikalingi specialūs Europos Sąjungos sertifikatai. Tačiau zoologijos sodas komercinės veiklos sertifikatų daliai laikomų gyvūnų nepateikė.
Ypatingą susirūpinimą kelia ir didelis šiame zoologijos sode nugaišusių gyvūnų skaičius bei tai, kad atsakingiems pareigūnams nepateiktos aiškios ir pagrįstos šių gaišimų priežastys. Tokia situacija kelia klausimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų, veterinarinės priežiūros kokybės ir bendro zoologijos sodo valdymo skaidrumo.
Atsižvelgiant į visa tai, dėl netinkamų laikymo sąlygų ir dokumentacijos trūkumo, liepos 25 d. AAD pareigūnai iš Klaipėdos zoologijos sodo paėmė 30 laukinių gyvūnų – žinduolių ir paukščių. Rugpjūčio 7-ąją paimta dar 100 gyvūnų. Visi jie laikinai perkelti į Kauną – LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, kur gauna tinkamą priežiūrą, veterinarinę pagalbą ir orias gyvenimo sąlygas.
Prisiminkime, kad signalas apie panašias pasekmes zoologijos sodui buvo išsiųstas dar šių metų kovo pabaigoje, kai AAD atliko išsamų patikrinimą, kuris atskleidė šiurkščius pažeidimus, ir to pasekoje buvo konfiskuoti du amūrinio tigro jaunikliai.
Zoologijos sodui buvo suteiktas šansas pašalinti pažeidimus, tačiau panašu, jog zoologijos sodo administracija šių reikalavimų nepasaiso piktybiškai. Gyvūnai čia ir toliau gyvena sąlygose, kurios kelia grėsmę jų sveikatai bei gyvybei.
Draudimai zoologijos sodui negalioja?
Siekiant užtikrinti gyvūnų apsaugą bei lankytojų saugumą, buvo priimtas sprendimas metams uždrausti lankytojams patekti į Klaipėdos zoologijos sodą, t.y. nuo šių metų liepos 24 d. iki 2026 m. liepos 23 d., arba kol visi pažeidimai nebus pašalinti. Visgi, socialiniame tinkle „Facebook“ zoologijos sodas vis dar kviečia lankytojus atvykti.
Šio sodo vadovui Edvardui Legeckui, regis, svarbiau parduotų bilietų skaičius nei gyvūnų gerovė. Jo nuomone, reikalavimai gyvūnų laikymui yra niekiniai, o uždarymui jokio pagrindo nėra.
AAD prašo gyventojų būti sąmoningais ir nesilankyti šiame zoologijos sode. Tačiau, kokia dalis visuomenės seka AAD naujienas internete? Ar visi gyvūnams neabejingi žino, kad šis zoologijos sodas garsėja pažeidimais? Ar visi supranta, dėl ko dalis gyvūnų konfiskuoti?
Mano įsitikinimu, ant gyventojų pečių neturėtų būti paliekama atsakomybė apspręsti tokių gyvūnus išnaudojančių vietų išlikimo perspektyvas. Zoologijos sodas turėtų būti pilnai uždarytas, atimtos veiklos licencijos, o vadovams apribota galimybė užsiimti panašia veikla ateityje.
Baudos – juokingai mažos
Reaguodami į visuomenės pasisakymus viešojoje erdvėje, kad lankytojai vis dar lanko Klaipėdos zoologijos sodą, AAD pradėjo administracinę teiseną dėl nurodymų nevykdymo. Tačiau ar tai iš tiesų atgrasys Klaipėdos zoologijos sodo administraciją nuo neteisėtai vykdomos veiklos – kelia abejonių.
Verta atkreipti dėmesį, kokios juokingai mažos baudos gresia reikalavimų nesilaikantiems ir nurodymų nevykdantiems gyvūnų skriaudėjams.
Kaip žinia, Klaipėdos zoologijos sodo administracija AAD atliekamo tyrimo metu kliudė pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė nurodytų reikalavimų. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų. Skyrus pusę minimalios baudos su administraciniu nurodymu – tai sudaro vos 15 eurų. Palyginimui, suaugusio lankytojo bilietas į zoologijos sodą kainuoja 12 eurų. Kitaip tariant, bauda ne tik neatgraso, bet ir nepadengia net pareigūnų atvykimo į patikrinimo vietą išlaidų, o verslas ir toliau pelnosi iš gyvūnų kančios.
Toliau panagrinėkime, kokios nuobaudos taikomos už laukinių gyvūnų laikymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Turint teisėtą gyvūnų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, bet pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, skiriamas įspėjimas arba bauda: asmenims – 80–700 eurų, įmonių vadovams – 90–1800 eurų. Neturint privalomų dokumentų šis pažeidimas užtraukia baudą: asmenims – 500–2050 eurų, įmonių vadovams – 650–3500 eurų.
Problema ta, kad pirmuoju atveju piniginė bauda gali siekti vos 40 eurų (su administraciniu nurodymu) arba jos visai nebūti. Akivaizdu, kad tokia bauda veikiau tampa simboliniu „mokesčiu už teisę pažeidinėti“, o ne realia prevencijos priemone. Todėl paprasčiausia sumokėti ir toliau ignoruoti reikalavimus.
Zoologijos soduose vietos gyvūnų gerovei – nėra
Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo šokiruojanti naujiena iš Danijos: vienas zoologijos sodas paprašė gyventojų… paaukoti savo nebemylimus ar nereikalingus augintinius plėšrūnams suėsti. Oficialiai – „siekiant pagerinti laukinių gyvūnų laikymo sąlygas“ imituojant medžioklę. Tačiau tikrovėje toks veiksmas neturi nieko bendra su laukine gamta. Į liūto narvą įmestas gyvas ar net primigdytas naminis gyvūnas, neturintis jokios galimybės pabėgti, niekaip neatspindi gamtos taisyklės „išgyvena stipriausi“.
Tokia zoologijos sodo žinutė formuoja klaidingą visuomenės požiūrį į gyvūnus, ypač turint omenyje, kad smurtas prieš juos vis dar išlieka opi problema. Nuo mažų dienų vaikus mokome atsakingumo ir pagarbos gyvūnams, tuo tarpu zoologijos sodas neįžvelgia nieko blogo pasiūlydamas gyventojams paaukoti savo augintinį egzekucijai. Tai parodo, kad ši industrija neturi nieko bendra su tikra gyvūnų gerove – jai svarbiau pasipelnymas iš lankytojų nei moralinės vertybės.
Valdžios institucijų tyla jau seniai prilygsta bendrininkavimui
Šiandien Klaipėdos zoologijos sodo pavyzdys aiškiai rodo – turime reikalų ne su pavieniais pažeidimais, o su sisteminga nepagarba gyvūnų gerovei, įstatymams ir valstybės institucijoms. Verslas, kuris iš gyvūnų išnaudojimo uždirba pelną, leidžia sau ne tik ignoruoti kontrolės institucijų nurodymus, bet ir trukdyti pareigūnams atlikti savo darbą. O valstybė? Ji atsako juokingomis baudomis, kurios vos didesnės nei bilietas į šią gyvūnų išnaudojimu paremtą pramogą.
Tai nėra tik kontrolės spragos – tai gėdinga mūsų teisinės sistemos silpnumo iliustracija.
Kiek dar ilgai leisime vienam privačiam ūkio subjektui nesilaikyti įstatymų, išnaudoti gyvūnus ir šaipytis iš valstybės? Kiek dar kontrolę atliekančios institucijos bus kvailio vietoje?
Tyla jau seniai prilygsta bendrininkavimui. Manau, jog metas reikalauti, kad atsakomybę neštų ne tik įmonių vadovai, vykdomosios valdžios institucijos, bet ir įstatymų leidėjai – pagaliau kurtų teisės aktus, kuriuose nepaliekama spragų ir prielaidų piktnaudžiavimui.
Karolina Kukliauskaitė yra gyvūnų gerovės aktyvistė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotoja
