Nuo meilės iki neapykantos – tik vienas žingsnis. Triuškinančia persvara laimėti žmonių pasitikėjimą, o paskui išgirsti, kad tie patys žmonės žino, kaip nusiimti rožinius akinius, turi būti skaudu. Taip skaudu, kad verta kreiptis ir į policiją, su viltimi, kad jie pasitelks karcinologus ir nubaus klystančius, kad krabas gali būti kekše, ir dar rusų. Bet jei nuo meilės iki neapykantos toks nedidelis atstumas, gal ir atvirkščia kryptimi panašiai greitai galima nueiti?
Kauno miesto savivaldybė po ilgo bylinėjimosi Lietuvos Aukščiausiame teisme laimėjo bylą prieš verslininkus, valdžiusius pastatus Kauno Ąžuolyno teritorijoje, adresu Vydūno alėja 4. Šis sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams. Paimtas tam, kad tarnautų visų miestiečių gerovei, kad čia būtų poilsio zona. Naujasis Ąžuolynas.
Mes, kauniečiai, žinome, kad taip ir bus. Žinome, nes taip pasakė mūsų mylimas meras. Mes esame tikri, kad mūsų meras nemeluoja. Dėl to jam verta ir odę sukurti. Bet kad būtų lengviau, pradėkime nuo pradžių.
Kodėl žavimės lape ir juokiamės iš varnos
Pamenate pasakėčią apie varną ir sūrį?
Lapė gražbyliaudama, kalbėdama, tai ką norėjo girdėti varna, šią apgavo ir pasisavino pastarosios sūrį. Kodėl nesistebim tokia tautosakos žinute? Kodėl mums net šiek tiek kelia juoką varnos žioplumas ir pasigerėjimą lapės gebėjimai meluoti?
Kad galėtume atsakyti sau į tokius klausimus, visų pirma, turime sau pripažinti, kad gyvename iš esmės niekuo neypatingais laikais. Nuo tada kai atrado kalbą, žmonės, tam, kad pasiektų savo tikslus, ėmėsi meluoti. Kai gerai pagalvoji, gal būtent dėl to ir atrado kalbą?
Antra, turime sau pripažinti, kad nesame kažkuo ypatingi. Visais laikais buvo apgavikų ir apgautų.
Kai šiuos faktus įsisamonsime ir su jais susitaikysime, bus lengviau nuo neapykantos grįžti prie meilės. Ir ne tik Kauno merui.
Nustosime pykti ant vienos partijos pirmininkės, kad pabėgo nuo atsakomybės tesėti tai, ką prižadėjo. Nustosime kritikuoti kitą tos pačios partijos pirmininką, kuris sakė neisiąs su velniu obuoliauti, o po to išėjo net tik obuoliauti, bet ir obuolių vyno daryti.
Suprasime, kad tai jau praeitis – reikia žiūrėti į ateitį. Yra juk ir sąžiningų ir padorių žmonių. Tarp politikų, tiesa, mažiau.
Bet juk ne visi politikai yra politikai. Pavyzdžiui, Kauno miesto meras.
Visvaldas Matijošaitis yra ne kartą sakęs, kad nelaiko savęs politiku. Jis dažniau save pristato kaip verslininką ir ūkininką, kuris tiesiog dirba miesto labui.
V. Matijošaitis teigia, kad politikoje svarbiausia ne ideologija ar partinė priklausomybė, o konkretūs darbai ir rezultatai. Jis pabrėžia savo pragmatišką požiūrį į miesto valdymą ir orientuojasi į praktinių problemų sprendimą.
Naujasis Kauno Ąžuolynas – poilsio automobiliams zona?
Kauno miesto savivaldybė po ilgo bylinėjimosi Lietuvos Aukščiausiame teisme laimėjo bylą prieš verslininkus, valdžiusius pastatus Kauno Ąžuolyno teritorijoje, adresu Vydūno alėja 4. Sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams.
Pagal pradinį planą visuomenės poreikis, Kauno miesto administracijos požiūriu, buvo beveik 2000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Todėl miesto tarybos sprendimas dėl 3,35 hektarų sklypo Ąžuolyno parko pakraštyje skambėjo taip: „paimti visuomenės reikmėms 1.950 vietų parkingui įrengti“: 20 – už, 8 – prieš, 9 – susilaikė. Toks buvo pirmas sprendimas.
Visuomenei jos poreikis pasirodė kitoks ir per savaitę peticiją už Ąžuolyno vientisumo išsaugojimą pasirašė 10 000 žmonių. Sakyčiau, visai nemažai.
Seime buvo net surengtas bendras Seimo Aplinkos ir Kultūros komitetų posėdis Kauno Ąžuolyno klausimams spręsti.
Panašu, kad sujudimas padarė įspūdį ir pačiam Kauno merui. Išdidžiai vaikščiodamas po atnaujintą Ąžuolyną ir žavėdamais savo darbais, jis buvo užsukęs ir į minimą sklypą. Pirmas klausimas, kurį tada uždavė Radetai Savickienei, Kauno savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėjai, ar ši matanti sklype nors vieną ąžuolą?
Pasak ponios Savickienės, ąžuolų Ąžuolyne nerasta ir bendrai reikėtų įsivertinti, ar yra kažkas vertingo tame sklype.
Tada meras didaktiškai pamokė, kad ateityje čia turėtume matyti poilsio zoną ir Ąžuolyną. Turi būti atstatyta teisybė, sako mylimas meras: Naujasis Ąžuolynas. Čia tas antrasis sprendimas.
Nuostabūs žodžiai. Nuostabūs planai. Galite pasiklausyti patys nuo 11.37 min. https://www.youtube.com/watch?v=n-SfMYBGFPE
Miesto tarybos sprendimas dėl to paties sklypo paskirties – 2000 vietų aikštelės – nėra atšauktas, taigi išeina, kad mero įsivaizduoja poilsio zona skirta automobiliams?
Manau, faktiškai tik trumpo laikotarpio klausimas, kada sulauksime Ąžuolyne technikos, kuri pradės formuoti sklypą pagal egzistuojančius planus.
Kol tarybos sprendimas neatšauktas, cituojant Viešojo intereso gynimo fondo vadovą, advokatą Saulių Dambrauską: „galėsime diskutuoti ne apie tai kas bus šioje vietoje, bet kokia stovėjimo aikštelė bus.”
Puikus panašaus scenarijaus pavyzdys – teniso kortų likimas čia pat, Vydūno al. 2. Buvo kortai, dabar bus gyvenamųjų daugiabučių kvartalas.
Nors esu per daug kartų gyvenime matęs kaip lapė iš varnos, gražbyliaudama, išvilioja sūrį, šį kartą odės baigti taip negaliu. Verčiau skambiau – kad Merui patiktų.
Aš tikiu žmonija ir Meru. Šį kartą jis tikrai sakė tiesą ir laikysis savo žodžio: automobilių aikštelės Vydūno alėja 4 nebus – čia žaliuos ąžuolai.
Martynas Petraitis yra Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas, Kauno skyriaus vadovas
