Vilnių iškeitusi į Mažeikius, Daiva Poškuvienė čia gyvena jau beveik keturis dešimtmečius. Tiesiogiai su praktine politika ji susidūrė tuomet, kai teko imtis kovoti dėl mokyklos, kurios bendruomenei priklauso, interesų. Supratusi, kad, norint pokyčių, reikia veikti pačiai, pasuko į savivaldą. Pirmieji mėnesiai Mažeikių raj. tarybos nario pareigose pažėrė iššūkių, tačiau į priekį veda noras prisidėti prie gyvenamosios aplinkos tobulinimo ir dialogo kūrimo.
– Priesaika duota, darbas savivaldybės taryboje prasidėjo. Kaip jaučiatės? Pasidalinkite, ar sudėtinga perprasti darbo savivaldybės taryboje tvarką?
Anksčiau politika domėjausi nedaug ir ji man buvo savotiškai tolima. Ja susidomėjau kur kas vėliau, prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, kada ėmėme kovoti dėl mokyklos, kurioje dirbu, išlikimo. Tuo metu pradėjau bendrauti su savivaldybės atstovais ir pamažu išsiveržė noras kažką pakeisti, prisidėti prie praktinių pokyčių. Be jokios abejonės, dabar, dirbant opozicijoje, darbo specifika yra kiek kitokia, labiau skirta atkreipti dėmesį į sistemos trūkumus, todėl kiek lengvesnė. Žinoma, kol nauja – viskas yra pakankamai sunku. Politika tapo naujuoju mano iššūkiu. Buvo akimirkų, kada svarsčiau, gal pasitraukti – ko gero todėl, kad mano darbo etikos ribos kiek skiriasi, esu pratusi dirbti atvirai, o užkulisiniai politiniai žaidimai man yra svetimi.
– Ar jau apsisprendėte, kokioms temoms skiriate didžiausią dėmesį, kokiuose komitetuose ar komisijose dirbsite?
Kadangi ilgus metus dirbu mokytoja, pasirinkau dirbti Švietimo, kultūros ir sporto komitete. Taip pat esu išrinkta į Etikos komisiją. Šios temos man yra labai artimos ir jas išmanau geriausiai.
– Pasidalinkite, kokia Jūsų vizija Mažeikių raj. savivaldybei? Kokią ją norite matyti po ketverių metų? Po dešimties?
Stengsiuosi, kad per šiuos ketverius metus mano darbai inicijuotų šiam kraštui svarbius pokyčius. Pradedant nuo mokyklų, kuriose problemų labai daug. Pirmiausia, tinklo plėtros klausimas. Labai daug mokyklų skundžiasi mažėjančiu vaikų skaičiumi: vienu metu buvo atidaryta labai daug mokyklėlių, o šiuo metu Mažeikių mokyklų jungimosi procesai labai sudėtingi. Rodos, siekiama, kad mokykla tiesiog mirtų pati. Niekas neieško apgalvotų, racionalių politinių sprendimų, kurie padėtų efektyvinti mokyklų darbą ir optimizuotų biudžetą.
Sporto tema taip pat lūdinanti, pavyzdžiui, daug metų statoma sporto arena, kuri niekaip taip ir nepastatoma. Atrodo, kad projekto valdytojų lūkesčiai kiek prasilenkia su turimu biudžetu, taip pat rajono gyventojai nepelnytai paliekami nuošalyje – niekas nesistengia išgirsti, ko norėtų gyventojai, kurie juk ir naudosis arena. Tiesiog daugelyje tokių ir panašių temų pasigendu bendradarbiavimo ir racionalaus mąstymo. Dažnai mėgdavau sakyti: „Mažeikiškiai, kodėl jūs patys taip nemėgstate Mažeikių?“. Dabar suprantu, kad galiu prisidėti prie taip trūkstamo dialogo kūrimo.
Ko gero, pirmiausia norėtųsi pradėti nuo miesto įvaizdžio kūrimo, kadangi Mažeikių miestas, deja, neturi savo veido, kokį turi, pavyzdžiui, Telšiai, Naujoji Akmenė, Anykščiai ar kiti mažesni miestai.
– Kokia Jūsų nuomonė apie politinę krizę, kurią įsiūbavo skandalas dėl savivaldybėse taikytų praktikų, kompensuojant tarybų narių veiklos išlaidas?
Aš laikausi tokios nuomonės, kad arba tarybos narys turėtų dirbti iš idėjos, arba jam turi būti apmokama ir tas mokestis turėtų būti adekvatus ir fiksuotas. Tai, kas išlindo į viešumą – seniai supuvusio mechanizmo pasekmė ar, kitaip tariant, didelis supuvęs pūlinys, kuris galų gale sprogo. Jeigu nebus keičiama sistema, tokių skandalų tikrai dar išgirsime.
[ngg src=”galleries” ids=”13″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_width=”240″ thumbnail_height=”160″ thumbnail_crop=”0″]– Politika atima daug laiko. Ar pavyksta suderinti viešą ir asmeninį gyvenimą? Ar randate laiko pomėgiams?
Žinoma, nemenkas iššūkis yra suderinti pagrindinį darbą mokykloje ir naujas pareigas savivaldybėje. Norėtųsi paminėti ir kitą, su kuriuo, manau, neretai susiduriu ne aš viena – žmonių reakcijos išgirdus apie politinę veiklą. Teko išgirsti iš daugelio tokį klausimą: „Ką veikti mokytojai politikoje?“.
Sunkiausia buvo pasakyti vaikams, kad imuosi politikos, nes pradžioje jie manęs visiškai nepalaikė. Vienintelis, kuris mane palaikė, buvo mano vyras ir iš pat pradžių pasakė: „Pirmyn!“. Kalbant apie asmeninius pomėgius, dabar, vasaros metu, stengiuosi skirti laiko ir sau ir savo šeimai, kadangi iki šiol visą dėmesį stengiausi sutelkti į naujas savo pareigas.
– Vasaros sezonas. Su juo ir daugiau galimybių atsipalaiduoti. Kokia rekomendacija galėtumėte pasidalinti?
Keliauti tikrai labai mėgstu ir daugelį metų esu įsimylėjusi Rygos senamiestį – tai būtų mano pirmoji rekomendacija. Na, o mėgstantiems keliauti po Lietuvos apylinkes, rekomenduočiau patyrinėti Zarasus!
Kalbant apie kiną, mane labai sujaudino filmas „Muzika, suradusi mus“, kurį kartas nuo karto pasižiūriu, todėl norėčiau rekomenduoti ir Jums.
