Dėl susirūpinimo bangą sukėlusių matematikos egzamino rezultatų visuomenės, o ypač švietimo ekspertų nuomonės suskilo į dvi stovyklas, kurios skiriasi gana radikaliai. Nors girdime daug politizuotų diskusijų, ar egzaminas išties turėtų būti privalomas, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į šį vertinimų konfliktą, iš kurio kyla esminis klausimas – ar problema slypi egzamino vertinime, ar vis tik švietimo sistemos viduje.
Vienos stovyklos šalininkai mano, kad bendrai mokykloje mokoma gerai, bet formalizuotas egzaminas įgytas žinias įvertina neteisingai. Kas gali paneigti? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lengva ranka pademonstravo, kaip gali būti perskaičiuojami jau įvertinto egzamino rezultatai į geresnę pusę, t.y. koreguojant egzamino vertinimo taškus.
Kita ekspertų grupė mano, kad žinių lygis, kurį atskleidė egzamino rezultatai, atitinka tikrąją padėtį. Ir jei taip yra, kad daugiau nei trečdalis moksleiviųnemoka matematikos „mokyklinio kurso apimtyje“, tada viduriniam ugdymui reikia imtis sisteminių ir radikalių priemonių.
Prastėjantys egzamino rezultatai kelia pagrindinį klausimą – kas vyksta su mūsų švietimo sistema? Galimi du atsakymo variantai. Pirmas – valstybinis matematikos egzaminas sako: visa vidurinės mokyklos sistema serga, nes 35 % nesėkmių rodiklis rodo, kad daugiau nei trečdalis pastangų, išleistų mokant matematikos dalyko, yra švaistomos, t.y. vaikai nesuprato temos. Antras – atvirkščiai – vaikai buvo mokomi, jiems buvo skiriami teigiami pažymiai, su jais viskas gerai. Žinoma, yra ir atsilikusiųjų, kurie to dalyko neįvaldė, bet apskritai viskas gerai ir 30 proc. neišlaikiusių egzamino yra norma.
Ar egzamino rezultatai parodo abiturientų žinių lygį?
Darykime prielaidą, kad apatinė žinių riba šiuo metu yra gana adekvati. Tuomet peršasi išvada – jei mokinys nesurinko minimalaus reikalingų taškų skaičiaus, reiškia, kad jis nemoka logiškai mąstyti ir neturi reikiamų įgūdžių. Jis nėra pasirengęs stoti į universitetą. Reikia pastebėti, kad kai kam tai yra labai patogi logika mažinant studentų skaičių universitetuose. Juk egzamino rezultatas – kaip sertifikatas, leidžiantis gauti nemokamą aukštąjį išsilavinimą.
Iš kitos pusės, o kodėl vaikai turi stengtis gerai išlaikyti matematikos egzaminą? Juk į Seimą galima patekti neturint išsilavinimo, nereikalaujama gilių žinių, elementaraus kultūringo elgesio ir bendravimo. Noriu pasakyti, kad dėl prastų egzamino rezultatų nereikia kaltinti Y ar Z kartos, nes vaikai negimsta su internetu galvoje ir konsole rankose, jie nėra savaime užprogramuoti tyčiotis iš kitų žmonių, vogti, smurtauti, tinginiauti. Visa tai vaikams duoda suaugusieji, tėvai ir jų sukurta aplinka. Vaikai gimsta atradėjais ir išradėjais, bet jų kelyje tiek pasitaiko negerumo…
Gal vis dėlto klausimą formuluokime kitaip – ar matematikos egzamino rezultatai atspindi visuomenės vaizdą?
Išgelbės tik kompleksinės priemonės
Ištaisyti padėties pavienėmis priemonėmis nepavyks, reikia kompleksinio sprendimo įtraukiant į švietimo sistemos problemų sprendimą ne tik mokytojus ir ministerijoje dirbančius tarnautojus, bet ir tėvus, mokslininkus, verslą, kultūros atstovus. Norint, kad Lietuvos vaikai turėtų maksimalias galimybes ugdytis, augti ir skleistis, tai yra daug svarbiau nei matematikos egzamino formatas.
Dr. Helga Marija Kauzonė yra Lietuvos žaliųjų partijos tarybos narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė.
