.jpg)
Pasklidus informacijai, jog planuojama Lietuvos ežerus valyti gamtai pavojingomis cheminėmis technologijomis, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, parlamentaras Linas Balsys kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Generalinę prokuratūrą.
„Cheminės medžiagos, kurios naudojamos šiam procesui – polialiuminio chloridas arba geležies chloridas, – yra agresyvios, pavojingos. Tai yra nurodyta šių medžiagų saugos lapo apraše. Toks metodas dažniausiai taikomas pramoninių baseinų, kur nėra gyvybės, augmenijos ir nesimaudo žmonės, valymui. Jokiu būdu tai negali būti taikomas gamtos ežerams“, – akcentuoja L.Balsys.
Žalieji, susipažinę su Aplinkos apsaugos agentūros užsakyta studija, rekomenduojančia Lietuvos ežerus valyti pripilant į juos fosforą surišančių chemikalų, įspėja, kad šis metodas gali padaryti didelę žalą žuvims, bioįvairovei ir neigiamai atsiliepti žmonių sveikatai.
„Net patys studijos autoriai teigia, jog, taikant šį metodą, ežere turės būti išnaikintos visos jame gyvenančios dugną rausiančios žuvys, tokios kaip karpiai, karšiai, lynai, karosai, šamai, unguriai, sazanai, nes kitaip technologija neveiks.
Negi Aplinkos ministerija tinklais gaudys visas žuvis iš ežero, paskui ten pripils chemikalų, lauks kol šie nusės dugne, o paskui vėl užveisinės žuvis? Dabar ministerija pradėjo teisintis, kad čia bus tik vienas mažas eksperimentas viename ežeriuke, bet taip niekur neparašyta“, – susirūpinęs kalbėjo L.Balsys.
Pasak parlamentaro, iki šiol baigiantys užpelkėti ežerai pastaruosius dešimt metų, naudojant Europos Sąjungos lėšas, sėkmingai buvo valomi iš jų pašalinant užterštą ir perteklinį dumblą bei perteklinę augmeniją mechaniškai.
Tokiu būdu Lietuvoje buvo išvalyta apie šimtas vandens telkinių.
Ministras: mes nepritariame
.jpg)
„Vandenų departamento direktorė ateina pasiaiškinti, iš kur atsirado siūlymas ežerams taikyti tokį valymo metodą, nes mūsų ministerija tikrai nepritaria.
Kiek žinau, buvo užsakyta studija, gal tai yra kokios nors kompanijos protegavimas, galbūt tiesiog norima mūsų rinkoje išbandyti metodą, bet nemanau, kad turime tam leisti visus ES pinigus“, – antradienį „Lietuvos sveikatai“ sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Jam antrino ir susirūpinęs viceministras Linas Jonauskas: „Iš tikrųjų daug nerimo kelia šis klausimas. Metodas galėtų būti naudojamas nebent tokiems vandens telkiniams, kurie visiškai užteršti nafta, įvairiais cheminiais elementais, kai nėra gyvybės ženklų. Bet šiuo metu nežinau nė vieno tokio ežero Lietuvoje. Galiu visus nuraminti, kad toks metodas tikrai nebus taikomas“, – sakė viceministras.
Ruošiasi atlikti bandymus
„Galiu paaiškinti, kaip atsirado šis siūlymas. Įgyvendinant bendrą vandens politikos direktyvą, Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis turi atnaujinti rajonų upių baseinų valdymo planus. Šie planai pirmą kartą mūsų šalyje buvo patvirtinti dešimtaisiais metais. Šiais metais turime juos atnaujinti ir patvirtinti iš naujo.
Rengiant minėtus planus, Aplinkos apsaugos agentūros buvo užsakytas tiriamasis darbas, kurio metu pasiūlytos priemonės, kaip vandens telkiniuose pasiekti gerą būklę. Ežeruose viena priemonių pasiūlyta, taikant, nevadinčiau cheminiu valymu, o fosforto surišimu koaguliantais. Kadangi Lietuvoje šis metodas nebuvo anksčiau taikytas, nuspręsta jį išbandyti viename ežere“, – sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Nuogąstavimai, jog visos ES finansavimo lėšos vandens telkinių būklei gerinti bus skirtos jų valymui cheminiais junginiais esą neturi jokio pagrindo. Mat parama bus panaudota upių baseinų rajonų valdymo planuose numatytoms priemonėms, o jos bus – įvairiausios.
Vandenų departamento direktorė ramina, jog fosforo surišimas cheminiais junginiais būtų taikomas tik jį išmėginus ir įsitikinus, kad jis nekenkia aplinkai. Bandymui yra numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis.
„Kol kas ežero negaliu įvardinti, nes dėl jo dar nėra galutinai apsispręsta, – reikalingi tyrimai“, – sakė A.Kniežaitė–Gofmanė. Ji pridūrė, kad tokia idėja atėjusi iš Aplinkos apsaugos agentūros, kuri teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl priemonių ir atnaujinimo upių baseinų rajonų valdymo planų.
Teigiama, jog bus sutaupoma
„Kažkada turėjome pajėgumų stiprinimo projektą su Švedijos aplinkos apsaugos agentūra, finansuojamą švedų valdžios. Tuose seminaruose buvo pristatomas ir šis Švedijoje plačiai taikomas metodas. Gimė mintis, kad reikėtų pagalvoti apie tai, ar toks metodas tiktų Lietuvos sąlygoms, – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Mindaugas Gudas. – Po to buvo netgi studija užsakyta, kurią laimėjo UAB „Senasis ežerėlis“. Tuomet mūsų agentūrai pavesta parengti aprašo įgyvendinimo rekomendacijas. Rėmėmės minėta studija, kaip vienu šaltinių, kad, gerinant telkinių būklę, būtų įtraukti visi galimi metodai. Įrašėme ir rekomendacijas dėl fosforo surišimo cheminiais junginiais.
Dabar suskaičiuojame daugiau nei šimtą probleminių ežerų, didesnių nei penkiasdešimt hektarų. Jų būklei pagerinti neturime normalių būdų. Jeigu taikysime vien mechaninį valymą, gero rezultato nepasieksime. Praktiškai reikia valyti visą ežerą, kad būtų efektas. O tai kainuoja milžiniškus pinigus. Užtai ir ieškome papildomų vandens telkinių valymo būdų.“
