Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų sąrašo į Trakų savivaldybės tarybą lyderis Kęstutis Mikulskas teigia, jog tam, kad būtų pradėtos spręsti Trakų rajone išsikerojusios problemos, reikalingas kitoks – žaliasis požiūris į miesto tvarkymą. Jis pateikia receptą, kuris padėtų Trakų rajono gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, ženkliai mažiau mokėti už šildymą.
Roges reikia ruošti vasarą
Lietuvių liaudies patarlėje sakoma „Ruošk roges vasarą“. Naujam šildymo sezonui taip pat turi būti rengiamasi jau dabar. Aukšta šildymo kaina Trakų rajono gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose – skaudi problema. Ne paslaptis, jog Trakuose ir Prienuose šilumą tiekia ta pati privati įmonė, kuri delsia atsisakyti brangių dujų naudojimo, todėl Trakų gyventojai už šilumą moka daugiau, nei Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų gyventojai. Sutarčių savivaldybė negali nutraukti, nes kitaip susilauks sankcijų. Atrodytų, jog Trakų gyventojai yra pakliuvę į užburtą ratą, tačiau išeitis yra. Tai – kokybiška, greita ir nebrangi renovacija.
Nuo renovacijos atbaido ilgai trunkantys, brangūs, nekokybiški projektai
Šiandien Trakuose labai daug senos statybos namų, pastatytų 1956-1962 metais, kurių būklė yra išties labai prasta. Šie pastatai yra energiškai neefektyvūs – šiluma išeina per nesandarius langus, stogą.
Renovacijos investicinio projekto kaina, ilgas įsipareigojimų laikotarpis, istorijos apie darbus, atliktus su broku, dažnai atbaido žmones nuo daugiabučio renovavimo. Dažnu atveju renovacijos metu daugiabutis apšiltinamas tik iš išorės, o po kurio laiko butuose pradeda rasoti, pelyti sienos. Tokia nekokybiška renovacija tik pablogina situaciją.
Lietuvos žaliųjų partijos siūlomas renovacijos modelis – renovacija etapais
Mes turime žaliąjį receptą, kaip spręsti šias problemas. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime yra pateikęs įstatymo projektą, kuris suteiks gyventojams pasirinkimo laisvę renovaciją organizuoti daug paprasčiau, lengviau, keliais etapais, o Europos Sąjungos ir Valstybės parama bus teikiama už pasiektą energinio efektyvumo klasę.
Kaip veiktų toks renovacijos modelis? Daugiabučio bendrija nusprendžia renovuoti daugiabutį. Daugiabutis yra senas ir siekia paskutines energinio efektyvumo klases, tačiau jie nori pasiekti aukštesnę klasę, kuri padėtų sutaupyti išlaidas šildymui. Daugiabučio namo gyventojai nusprendžia, kad jiems reikia sutvarkyti šilumos mazgą, pakeisti langus, apšiltinti stogą ir pasiekti, pavyzdžiui, C klasės energinį efektyvumą. Pasiekę šią klasę, jie gautų įstatyme numatytą valstybės kompensaciją. Galbūt vėliau jie norės siekti aukštesnės energinės klasės, o po renovacijos ją pasiekę – vėl gaus atitinkamą kompensaciją už kito etapo rezultatą.
Kai kurių daugiabučių gyventojai, pirmuosiuose renovacijos etapuose sutvarkę šilumos mazgą, šilumos mazgo apskaitą, pakeitę langus ir duris, apšiltinę tik stogą ir pasieks juos tenkinančią energijos efektyvumo klasę, mokės už šilumą pigiau ir tolesnės investicijos į pastato išorės apšiltinimą nebeturės didesnės prasmės.
Šis įstatymo projektas suteiks galimybę daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems renovacijos projektą, darbus atlikti daug lanksčiau, dalimis, pasirenkant, kokie energiją taupantys darbai turėtų būti atlikti pirmiausiai. Taip renovacija vyks greičiau, kokybiškiau ir pigiau.
Kai kurie daugiabučiai renovacijos metu gali įrengti šlaitinį stogą. Taip atsirastų galimybė papildomai įrengti naujus butus, kuriuos pardavus taip pat galima būtų padengti dalį renovacijos kainos.
Atsinaujinanti energetika padeda dar labiau sutaupyti
Renovacija atveria galimybę daugiabučiuose įdiegti ir žaliąsias, energiją taupančias technologijas. Vis populiarėja saulės kolektorių karšto vandens ruošimui įrengimas ant daugiabučių stogų. Investicija dėl sparčiai pingančių technologijų – nedidelė, o jos atsiperkamumas – labai greitas.
Lietuvoje vis daugėja iniciatyvių bendrijų, kurios įgyvendina novatorišką renovaciją. Puikus to pavyzdys – daugiabutis namas Alytuje. Dvidešimties butų namas po renovacijos tapo visiškai nepriklausomas nuo centrinio miesto šildymo tinklų. Kaip jam tai pavyko įgyvendinti? Bendrija paėmė paskolą, be jokios paramos įsirengė geoterminio šildymo sistemą, modernizavo šilumos mazgo apskaitą bei patį šilumos mazgą. Kai visa tai buvo baigta, paskutiniame etape buvo apšiltintos daugiabučio sienos, įrengti ortakiai, kad atsirastų natūralioji ventiliacija. Anksčiau, prieš renovacija vidutinis butas už šildymą žiemą mokėjo po 500 litų per mėnesį, o dabar ši suma siekia tik 50 litų per mėnesį. Ar gali būti geresnis sprendimas sutaupyti?
Moderni, kokybiška ir nauja renovaciją, kokią siūlo Lietuvos žaliųjų partija, būtų geriausias receptas Trakams.
Paklausite, o ką daryti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose? Mes ir šioje vietoje trakiečiams turime puikų, žaliąjį receptą.
Energija iš atsinaujinančių šaltinių vis sparčiau skinasi kelią
Jau nieko nebestebina saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti, geoterminis šildymas, net saulės panelės ant namų stogų elektros energijai gaminti. Kai kur galima pamatyti individualių namų, kurie šias technologijas naudoja jau eilę metų, jos kasmet sparčiai pinga. Važinėjant po Lietuvą ryškėja tendencija – pastačius ant vieno individualaus namo saulės kolektorių, dažniausiai aplinkiniai kaimynai jį taip pat įsirengia. Tai byloja apie jų teikiamą naudą.
Kodėl trakiečiai vangiai jaukinasi energiją taupančias technologijas?
Nepaisant atsinaujinančios energetikos namų šildymui, karšto vandens ruošimui populiarėjimo, trakiečiai šias technologijas jaukinasi ganėtinai vangiai.
Grįžtant prie pasvarstymų, kodėl taip lėtai prigyja atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas gyvenamuosiuose namuose, sakyčiau šioje vietoje atsakymas slypi gyventojų informacijos trūkume. Galbūt vieniems tai atrodo gan brangus malonumas, kiti nežino, ar tikrai tokiu būdu galima sutaupyti.
Paskaičiuota, jog šeima, pavyzdžiui, įsirengusi saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti ir namui šildyti, per metus gali sutaupyti 30 proc. visos šildymui reikalingos energijos ir iki 70 proc. metinių lėšų, išleidžiamų karštam vandeniui ruošti. Nauda – akivaizdi. O technologijos taip sparčiai tobulėja ir pinga, tad jos jau tapo prieinamos kiekvienam.
Atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas – kompensuojamas
O ar žinote, jog įdiegęs saulės elektrinę, kolektorių ar kitą atsinaujinančios energijos šaltinį savo gyvenamajame name, galite susigrąžinti net 30 proc. patirtų išlaidų? Be to, kai šiuo metu bankų palūkanos nulinės, visas laisvas lėšas būtų naudinga panaudoti įsirengiant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Tikriausiai ne visi žino, jog egzistuoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Šis fondas kasmet kviečia teikti paraiškas net ir individualių namų turėtojams, kurie gali projekto lėšomis finansuoti saulės kolektorių ar mažo pajėgumo saulės elektrinių, vėjo energijos, geoterminės energijos šaltinių savo reikmėms įdiegimą.
Senus neekonomiškus, taršius katilus keičia į kūrenamus biokuru
Taip pat iš projekto lėšų gali būti dalinai finansuojamas katilų, naudojančių iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kt.) ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį, keitimas į biokurą naudojančius katilus pastato šildymui.
Dažnas gyvenamasis namas turi senus, neekonomiškus ir ganėtinai taršius katilus. Problemos, susijusios su tarša Trakų rajone ypač jaučiamos šaltuoju sezonu, kai pradedamas šildymas. Per kaminus iš mazutu, akmens anglimi kūrenamų katilų išeinantys dūmai teršia orą, tokia tarša tampa pavojinga aplinkiniams, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl biokuro katinai ne tik būtų ekonomiškesnis pasirinkimas, bet ir švaresnis Trakų aplinkai.
Trakų rajone turime ir daugiabučių namų, statytų kolūkių ar tarybinių ūkių, kurių kiekviename bute žmonės įsirengę po neekonomišką katilą, o virš daugiabučių stogų kyšo daugybė kaminėlių, kurie tampa nemenku taršos šaltiniu. Tokį sprendimą žmonės pasirinko dėl centralizuoto šildymo katilinių panaikinimo, tačiau pats žingsnis – neracionalus. Daug racionaliau būtų įsirengti vieną biokuro katilą visam daugiabučiui. Sumažėtų ne tik taršą, bet ir rūpestis šildymu.
Greitai galėsime patogiau naudotis saulės pagaminta elektros energija
Dar vienas puikus būdas prisijaukinti saulę – mažų saulės elektrinių ant namo stogo naudojimas energijos gamybai. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys buvo vienas iš naujo įstatymo iniciatorių, kuriuo suteikiama galimybė vartotojui, gaminančiam iš saulės elektros energiją, dieną, kai jos nenaudoja, atiduoti ją „pasaugoti“ į skirstomuosius elektros tinklus, o vėliau, energijos prireikus, iš ten pasiimti. Saulės baterijų elementams nuolat pingant, tokia investicija taps vis patrauklesnė daugeliui gyventojų. Taip kiekvienas namas pats galės ne tik ruošti kartą vandenį, bet ir daug patogiau pasigaminti elektros energijos iš saulės.
Kompensacija – net 30 proc.
Gyventojas, pateikęs paraišką pagal mano minėtą LAAIF programą ir įdiegęs savo namuose modernius, tausojančius aplinką, greitai atsiperkančius atsinaujinančios energijos šaltinius, gali sulaukti iki 30 proc. visų atsinaujinantiems energijos šaltiniams individualiuose namuose įrengti skirtų išlaidų, kurių bendra suma gali siekti iki 14,5 tūkst. eurų.
Savivaldybė turi informuoti gyventojus apie jiems naudingus projektus
Gaila, jog ši informacija apie gyventojams naudingus projektus, remiamus valstybės, nepasiekia platesnio visuomenės rato. Taip ženkliai padidėtų žmonių, norinčių įsirengti namuose saulės kolektorių, elektrinę, geoterminį šildymą ar pasikeisti seną katilą į efektyvesnį, skaičius.
Manau, jog Trakų rajono savivaldybė turėtų ne tik informuoti gyventojus apie asbestinių stogų keitimo programą, bet ir apie tokias, trakiečiams tikrai naudingas programas, kurios padėtų gyventojams sutaupyti, gyventi patogiau, mažinti taršą ir tausoti aplinką.
Lietuvos žaliųjų partijos kandidatai į Trakų rajono savivaldybės tarybą, tapę tarybos nariais, sieks, jog, įgyvendinant kokybišką, modernią renovaciją, mažėtų šildymo kaina gyventojams bei jie būtų informuojami apie teikiamas galimybes ir paramą, įgyvendinant energiją taupančius sprendimus.
