Nepritardama Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui XIIP-2753, kuriam šiandien po pateikimo pritarta Seime, Mišri Seimo narių grupė atkreipia dėmesį, kad juo siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai.
Projektą parengusi Aplinkos ministerija siūlo pakeisti įstatymą taip, kad skystis, hidraulinio uolienų ardymo metu injektuojamas į gręžinį ir negrįžtantis į žemės paviršių, nebebūtų laikomas atlieka. Tai reiškia, kad šio skysčio, kuriame yra apie 0,5 proc. cheminių medžiagų, nebereiktų tvarkyti kaip atliekų, būtų įteisintas jo palikimas žemės gelmėse.
Be to, projektu siūloma nustatyti, kad valstybės institucijos nevykdys kompleksinio monitoringo skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos plote – jį vykdys tik šia veikla užsiimantys ūkio subjektai. T. y., visa taršos ir poveikio gamtinei aplinkai kontrolė būtų patikėta bendrovėms, kurių natūralus interesas yra ne gamtos apsauga, o pelnas.
Anot Seimo nario Lino Balsio, tai, kad Aplinkos ministerija siūlo gamtosauginę skalūnų verslo kontrolę žlugdančius įstatymo pakeitimus, leidžia kalbėti apie galimai korupcinį projekto pobūdį.
„Siūlydama nelaikyti pavojingomis atliekomis sveikatai kenksmingo skysčio ir atimdama iš valstybės institucijų teisę kontroliuoti hidraulinio ardymo procesą, Aplinkos ministerija gina ne Lietuvos piliečių, o vienos naftos oligarchų šeimos interesus. Lietuvoje nebėra dujų problemos, ją išsprendėme, įsigiję alternatyvą „Gazpromui“, o skalūnų dujų gavybos procesai nėra tokie rožiniai, kaip piešia Aplinkos ministerija. JAV mokslininkai nustatė, kad proceso metu susidarančios medžiagos yra pavojingos žmonių sveikatai, Niujorko valstijoje hidraulinis ardymas uždraustas. Siūlau šį nevykusį korupcinį projektą atmesti pateikimo stadijoje“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo L. Balsys.
Mišriai Seimo narių grupei balsuojant prieš, pritarimą projektui po pateikimo nulėmė konservatorių frakcijos balsai.
