You are currently viewing Žaliųjų kandidatų į Seimą sąraše – lyčių balansas, moterų lyderystė ir kompetencija

Žaliųjų kandidatų į Seimą sąraše – lyčių balansas, moterų lyderystė ir kompetencija

Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė išskirtinį kandidatų į Seimą sąrašą. Jį veda penkios moterys, o komandoje išlaikyta lyčių pusiausvyra. Žaliųjų pirmininkė Ieva Budraitė sąraše įrašyta pirmuoju numeriu. Partija teigia rinkimuose sieksianti atstovauti į klimato krizės sprendimą ir socialinį teisingumą nukreiptą darbotvarkę.

 

Pavasarį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos žaliųjų partija kėlė unikalų, vien iš kandidačių moterų sudarytą, sąrašą. Partijos pirmininkė teigia, kad žaliųjų bendruomenei moterų įgalinimo ir proporcingesnio atstovavimo politikoje tema – ypatingai svarbi, todėl ir šį kartą partija prioritetą teikia būtent moterų lyderystei.

 

„Nors Lietuvoje moterys sudaro beveik 54 proc. gyventojų, nors ženkliai daugiau jų yra įgijusių aukštąjį išsilavinimą (53 proc. moterų, 25 proc. vyrų), priimant visai valstybei aktualius sprendimus moterų yra mažuma. Šios kadencijos Seime vyrai sudarė 70 proc. Tik šešioms iš 60-ties savivaldybių vadovauja moterys. Turime pripažinti – lygybės vien popieriuje neužtenka. Moterys vis dar neturi vienodų galimybių atstovauti savo interesus. Suprasdami šią neteisybę, matydami, kaip mažai dėmesio šiai problemai skiria konkurentai, kandidatėms moterims sudarome itin konkurencingas sąlygas rinkimuose“ – teigia partijos vadovė Ieva Budraitė. 

 

Pirmas penketukas vien moterys, antras vien vyrai

 

Sąrašo lyderė – Ieva Budraitė (32), žinoma tokių iniciatyvų kaip „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas“, „River Cleanup Lietuva“ organizatorė. Politikos mokslų magistrė pernai metais JAV Valstybės departamento kvietimu stažavosi aplinkosaugos ir energetikos klausimais. 

 

Antruoju numeriu kandidatų sąraše – sociologijos mokslų daktarė Inga Popovaitė (39). Išsilavinimą įgijusi JAV, tyrimus atlikusi Marso dykumų tyrimų stotyje, šiandien I. Popovaitė specializuojasi struktūrinės nelygybės, feminizmo, kosmoso sociologijos srityse.

 

Trečioji – sveikatos politikos ekspertė dr. Helga Marija Kauzonė (54). Politikė ėjo įvairias vadovaujančias pareigas viešajame sektoriuje, buvo švietimo ir mokslo viceministre. Šiuo metu dėsto universitete ir yra vienos iš ligoninių direktorė valdymui.

 

Ketvirtu numeriu partija kelia Romų bendruomenės vadovę Rasmą Pažemeckaitę (36). Ji aktyvi romų tautinės mažumos edukacijos srityje, prisideda prie pažeidžiamų grupių socialinės integracijos (kalėjusioms moterims padeda ieškoti darbo, veda pozityvios tėvystės paskaitas ir kt.).

 

Penketuką užbaigia aplinkosaugos aktyvistė Karolina Kukliauskaitė (31). Visuomenės sveikatos ir biologinės įvairovės studijas baigusi mergina dirba valstybės tarnautoja, savanoriauja gyvūnų gerove besirūpinančiose organizacijose, veikia kaip neetatinė aplinkosaugos inspektorė.

 

Antrajame penketuke – vyrai: Varšuvos gyvybės mokslų universiteto mokslininkas dr. Svajūnas Plungė (42); valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistas Laurynas Okockis (42); logistikos įmonėje vadovaujančias pareigas einantis, Kauno mieste seniūnaičiu išrinktas Martynas Petraitis (41); profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius (28); verslininkas, buvęs karys-savanoris Tomas Baravykas (29). 

 

Žaliųjų partijos keliamų kandidatų gretose ir visuomenei gerai žinomi veidai: teisės profesorius dr. Vytautas Nekrošius, kalbininkas dr. Antanas Smetona, aplinkosaugininkas Edmundas Greimas, judėjimo „Atgaja“ steigėjas Saulius Pikšrys, viena iš Mokytojų sąjūdžio steigėjų Rūta Andriuškevičienė, teisininkė Vilma Sabaliauskienė ir kiti.

 

2022 m. priėmus Konstitucijos pataisą, iki 21 metų sumažintas amžiaus cenzas, nuo kurio galima kandidatuoti į Seimo narius.  Du kandidatai žaliųjų sąraše, politikos mokslų studentas Jonas Kairys ir verslo administravimo studentas Adomas Ulickas yra būtent tokio amžiaus. Kandidatų dešimtuko amžiaus vidurkis – 37-eri metai.

 

Sieks žaliosios ekonomikos transformacijos

 

„Aplinkos naikinimas – vagystė, dirbančiųjų skurdas – pasityčiojimas. Lietuvai būtina mokesčių sistemos transformacija, kuri pažabotų taršą ir aplinkos išteklius eikvojančią veiklą, bet tuo pačiu skatinintų užimtumą, mažinant darbo jėgos apmokestinimą. Šis klausimas bus vienas iš esminių mūsų programoje“ – komentuoja žaliųjų sąrašo lyderė I. Budraitė.

 

Anot jos, politinės valios stoka nutraukti priklausomybę naftai, dujoms, anglims yra ne tik klimato krizės, bet ir nacionalinio saugumo klausimas: „Gana remti agresorius ir rizikuoti planetos ateitimi. Iškastinio kuro atsisakymas ir infrastruktūros leidžiančios greičiau pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių kūrimas – prioritetas ne tik gamtos, bet ir geopolitinio saugumo prasme, todėl siūlysime sprendimus įgalinančius pokytį“ – teigia I. Budraitė.

 

Programoje žalieji akcentuoja ir socialinės, sveikatos, švietimo, kultūros politikos temas. Siekia viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo, išmintingesnis migracijos politikos, skurdo mažinimo, jaunimo įgalinimo klausimus.

 

„Sutelkėme ne tik lyčių, bet ir kompetencijų prasme subalansuotą profesionalų ir aktyvistų komandą, kuri siūlys įkvėpti šviežio oro. Išsamią rinkimų programą pristatysime artėjant rudeniui“ – žada Budraitė. 

 

Lietuvos žaliųjų partija veikia nuo 2011 metų, yra atstovaujama keturių savivaldybių tarybose. Šių metų Europos Parlamento rinkimuose partija surinko 4,06 proc. balsų. Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Pilnas kandidatų vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardoje sąrašas

 

Leave a Reply