Minint 38-ąsias Černobylio atominės elektrinės avarijos metines, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę dėl nepakankamo Lietuvos gyventojų informuotumo ir apsaugos ekstremalių situacijų metu, ypač kilus branduolinei ar karo grėsmei.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės teigimu, susirūpinimą kelia situacija, kad nepaisant augančių grėsmių, ypač susijusių su radiaciniu pavojumi, gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms vis dar žemas, o priemonės jį stiprinti yra labiau imitacinės nei realios.
Tik 1 iš 10 žinotų, kur slėptis nelaimės metu
„Rusijos karo Ukrainoje taikinyje vis dažniau atsiduria energetikos infrastruktūra, kariniai veiksmai vyksta branduolinių elektrinių prieigose. Vos per 50 kilometrų nuo Vilniaus, mums priešiškoje valstybėje veikia Astravo atominė elektrinė. Tai tiksinčios bombos ir reali grėsmė mūsų saugumui, tačiau, panašu, kad pavojaus nevertiname adekvačiai, nes gyventojų informuotumas, kokių veiksmų jie turėtų imtis ekstremalios situacijos metu išlieka mažas: 41 proc. gyventojų teigia neturintys ar nežinantys pakankamai greitai pasiekiamos vietos, kur būtų galima saugiai slėptis“ – teigia I. Budraitė.
Šiemet paskelbtos Pilietinės visuomenės instituto apklausos duomenimis, vos 10 proc. gyventojų nurodo žinantys kolektyvinę slėptuvę ar priedangą, tik 28 proc. respondentų yra su šeima aptarę veiksmų planą, ką daryti iškilus ekstremaliai situacijai, 14 proc. tokį planą aptarė darbovietėje.
„Anot apklausų, beveik pusė gyventojų norėtų dalyvauti mokymuose ar pratybose, skirtose pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Tai didelis potencialas, kuris naudingas valstybei, nes padėtų apsisaugoti nuo suirutės ir dar didesnių nelaimės kaštų. Kritikuotina, kad jis lieka neišnaudotas“ – sako I. Budraitė.
Anot jos, ypatingai trūksta pasirengimo didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams. „Čia koncentruojasi didžiulis gyventojų skaičius, liūto dalis gyvena daugiabučiuose, kurie nėra pritaikyti apsisaugoti ekstremalių situacijų metu“, – teigia I. Budraitė.
Ragina didinti informacijos prieinamumą
Agnei Bilotaitei adresuotame kreipimesi žalieji pateikė ne tik problemų sąrašą, bet ir galimus jų sprendimų būdus.
„Tinkamai įrengtos priedangos, slėptuvės gali išgelbėti gyvybes. Tačiau gyventojai turi apie jas žinoti arba informaciją pasiekti greitai. Naivu tikėtis, kad senolis, įvykus ekstremaliai situacijai, prisijungs prie portalo lt72.lt ir jame ieškos informacijos, kaip jam elgtis. Kiekvienoje daugiabučio namo laiptinėje turėtų atsirasti informacinis stendas su aiškia, lengvai suprantama instrukcija, ką daryti ištikus nelaimei, nurodyti artimiausių priedangų adresai. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis, pastatų valdytojais ar administratoriais tai padaryti nesunku.“ – vardija I. Budraitė.
Žaliųjų įsitikinimu taip pat reikalinga ir platesnė informacinė kampanija apie priedangų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių skirtumus ir kokiems ekstremalių situacijų atvejams jie skirti.
Rašte taip pat siūloma kuo greičiau tobulinti iki šiol neefektyviai veikiantį perspėjimo sistemos tinklą, kad sirenos bei mobilieji pranešimai gyventojus pasiektų nedelsiant.
„Negalime laukti dar penkių metų, kaip planuoja ministerija, kol perspėjimo sistemos pradės veikti visur. O ką jau kalbėti apie slėptuves, kurios būtų saugesnės, nei priedangos. Slėptuvių klausimas lieka neišspręstas. Manau, kad ministerija turėtų prisiimti lyderystę tokiu svarbiu klausimu, o ne mėtyti šios problemos sprendimą kaip karštą bulvę tai privačiam sektoriui, tai gyventojams, kurie raginami bent jau slėptuves įsirengti patys“, – sako Ieva Budraitė.
Mokymų ir pratybų svarba
Kreipimesi į Vidaus reikalų ministeriją žalieji atkreipia dėmesį, kad gyventojai nėra paruošti evakuacijai, o dažnas neturi ir būtinų pirmosios pagalbos žinių, kurios praverstų nelaimės atveju.
„Matome, kad kai kurių savivaldybių iniciatyva buvo inicijuotos evakuacijos pratybos, tačiau to neužtenka. Žmonės turi žinoti skirtingiems ekstremalios situacsijos scenarijams taikomas evakuacijos schemas, todėl būtina stiprinti kontrolę, kaip įgyvendinami evakuacijos pratybų planai. Taip pat ypatingai svarbu turėti žinių, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Vairuotojai, pagal naujus reikalavimus į savo pirmosios pagalbos vaistinėles įtraukę turniketus, tačiau kiek iš jų moka jais naudotis? Tokia kompetencija yra svarbi ne tik karo atveju. Galima būtų į tokius mokymus įtraukti nevyriausybinį sektorių, kuris pasirūpintų mokymų organizavimu. Tokie mokymai turėtų vykti kiekvienoje įstaigoje, turinčioje darbuotojų“, – teigia I. Budraitė.
„Gyventojams prieš keletą metų prevenciškai išdalintų jodo tablečių, galinčių apsaugoti skydliaukę nuo kenksmingo radioaktyvaus jodo poveikio, galiojimo terminas artėja prie pabaigos, o ne retais atvejais jau yra pasibaigęs. Kiek iš jų paskatinti tai pasitikrinti? Kur gali pasiimti naujas? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų trūksta. Lietuva savo kailiu liudijo Černobylio atominės elektrinės katastrofos pasekmes. Šios skaudžios pamokos nevalia pamiršti, svarbu stiprinti visuomenės pasirengimą iškilus radiacijos pavojui“ – pasakoja I. Budraitė.
