Kitų metų gegužės 12-ąją, kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu, vyks ir referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų palengvinamas dvigubos pilietybės įgijimas. Šį klausimą referendume bandyta spręsti ir 2019 m., tąkart pokyčių įvykdyti nepavyko. O kodėl jų reikia ir apie ką turėtume pagalvoti stovėdami prie balsadėžės?
Pilietybės svarba
Referendumas vyks dėl pakeitimų Konstitucijos 12 straipsnyje. Siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir praradimo tvarką nustato Konstitucinis įstatymas. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jį Seimas priima ir keičia ne mažesne nei pusės Seimo narių balsų dauguma („už“ turi pasisakyti ne mažiau nei 71 Seimo narys).
Konstitucinis Teismas (KT), savo nutarimuose puikiai atskleidė pilietybės klausimo svarbą teigdamas, kad „tik Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta, turi teisę kurti Lietuvos valstybę, t. y. tik piliečiai turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan. Įgyvendindami piliečių teises ir laisves, piliečiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitetą“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
Taigi, pilietybė pirmiausiai svarbi tuo, kad tik piliečiai yra priskiriami Tautai, kuriai pagal Konstituciją priklauso suverenitetas, t. y. tik piliečiai gali dalyvauti realizuojant valstybinę valdžią Lietuvoje. Tai reiškia, kad tik piliečiai turi balsavimo teisę rinkimuose bei gali būti renkami į renkamus valstybinės valdžios organus (išskyrus vietos savivaldos rinkimus, kuriuose gali dalyvauti ir nuolatinę gyvenamąją vietą turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai), tik piliečiai gali dirbti valstybės tarnyboje, būti ministrais, teisėjais, prokurorais, policininkais ir pan.
Pagaliau, tik piliečiai yra kviečiami į privalomąją karo tarnybą ir gali būti mobilizuoti karo atveju. Tad atsakydami į klausimą, ar pritariame dvigubai pilietybei, tuo pačiu pasisakome ir dėl to, ar norime, kad visi tautiečiai turėtų tokias pačias politines ir pilietines teises.
Kodėl reikia referendumo?
Kodėl ateinančiais metais turėsime spręsti šį klausimą referendumu? Konstitucijos 12 straipsnio 2-oje dalyje sakoma, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.“
Šis KT išaiškinimas reiškia, kad tik taip ir ne kitaip gali būti aiškinama Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis. Tad ši Konstitucijos nuostata užkerta kelią visiems mūsų emigrantams, kurie kitoje valstybėje įgyja tos valstybės pilietybę, išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Tokia galimybė yra galima tik kokiais nors visiškai išimtinais atvejais.
Taigi, kalbame apie situaciją, kai šimtai tūkstančių emigravusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų dėl labai griežtos mūsų Konstitucijos nuostatos neteks Lietuvos pilietybės.
Dvigubos pilietybės draudimas buvo suprantamas Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, siekiant išvengti pavojingų procesų, susijusių Sovietų Sąjungos siekiu išsaugoti Lietuvą šalia, bet šiandien situacija yra pasikeitusi ir turėtų būti permąstyta iš naujo.
Ar Valdas Adamkus – blogas prezidentas?
Ar tikrai norime, kad tie šimtai ir tūkstančiai Lietuvos piliečių (tarp kurių beveik kiekvienas turime draugų, giminių ar šiaip pažįstamų), kurie yra išvykę dirbti į kitas valstybes ir dėl susiklosčiusių aplinkybių liko tose valstybėse gyventi, įgiję tos valstybės pilietybę, prarastų Lietuvos pilietybę?
O kas žino, kiek šiandien turime Lietuvos piliečių, kurie faktiškai jau turi Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, bet apie tai nepraneša atitinkamoms institucijoms ir kiek tūkstančių piliečių prarasime, kai, pavyzdžiui, ES viduje kompetentingos institucijos pradės keistis turimais duomenimis?
Ar tikrai norime taip griežtai juos visus bei jų vaikus pašalinti iš pilietinės Tautos? Juk tie žmonės nepasikeitė, jie jaučiasi Lietuvos Tautos dalimi, myli savo kraštą, jame gyvenančius gimines ir draugus.
Pagaliau, ar esame tokie dideli ir galingi, kad leistume sau tokią prabangą? Pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija tokios prabangos sau neleidžia ir nekelia didesnių problemų dėl dvigubos pilietybės.
Balsuodami apie visus šiuos dalykus turėtume pagalvoti. Pagalvoti turėtume ir apie tai, ar, pavyzdžiui, Valdas Adamkus buvo blogas Lietuvos Respublikos Prezidentas (manau, kad buvo pats geriausias), ar blogai, kad Lietuvos krepšinio rinktinės garbę gynė Ignas Brazdeikis, arba apie tai, dėl ko Lietuvos pilietybės neteko Žydrūnas Ilgauskas bei apie daugelį kitų pavyzdžių.
Kodėl šiai problemai išspręsti yra būtinas referendumas? Tam, kad pakeistume esamą griežtą tvarką, būtina keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris yra pirmajame Konstitucijos skyriuje. Tuo tarpu Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis Konstitucijos skirsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Tad kelias – vienas ir jokių kitų galimybių nėra.
Habil. dr. Vytautas Nekrošius yra teisininkas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas
