You are currently viewing Seimui įteisinus naktinius taikiklius medžioklėje, žalieji ragina gyventojus prašyti prezidento veto

Seimui įteisinus naktinius taikiklius medžioklėje, žalieji ragina gyventojus prašyti prezidento veto

Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymo pataisas, kuriomis medžioklėje įteisinamas naktinio matymo taikiklių naudojimas, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą su raginimu pasinaudoti veto teise ir nepasirašyti įstatymo pakeitimo projekto bei kviečia gyventojus palaikyti šią iniciatyvą.

Kreipimosi į Prezidentą tekste nurodoma, kad leidimas naktinio matymo taikiklius naudoti medžioklėje sudaro prielaidas brakonieriavimui. Kreipimosi rengėjai remiasi Aplinkos ministerijos vertinimu, kuri teigia, kad nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai bus naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymo projektas – šernus, lapes, mangutus ir kitus invazinius gyvūnus. 

Be to, teigia rengėjai, valstybinė aplinkos apsaugos sistema ir taip stokoja finansinių bei žmogiškųjų resursų, todėl įteisinus naktinio matymo taikiklius daugeliu atveju vargu, ar bus įmanoma nustatyti, ar šie prietaisai naudojami pagal deklaruojamą paskirtį.

Žalieji taip pat remiasi Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktu antikorupciniu vertinimu, kuriame nurodoma, kad nesant veiksmingos medžioklės reglamentavimo vykdymo kontrolės, naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje gali lemti situaciją, kuomet už kontrolę atsakingi darbuotojai negalėdami tinkamai vykdyti priežiūros veiksmų, pasinaudodami egzistuojančiomis spragomis, gali tyčia ar dėl neatsargumo aplaidžiai vykdyti kontrolės veiksmus, kas gali sąlygoti korupcinių nusikaltimų kilimą. 

Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys į dažną pataisų teikėjų argumentą, kad naktinio matymo taikikliai medžioklėje reikalingi dėl kovos su Lietuvoje itin paplitusiu afrikiniu kiaulių maru. Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, šis argumentas neturi pagrindo. 

„Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos duomenimis, prieš kone dešimtmetį šernų buvo sumedžiojama 32–42 tūkstančiai, pernai metais – tik apie 22 tūkstančiai, nors jų populiacija ženkliai augo. Kaip teigia VMVT, medžiotojai patys prisideda prie problemos, vengdami medžioti pateles prieš joms susilaukiant jauniklių ir augindami šių gyvūnų populiaciją šerdami juos baltymingu pašaru. Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad medžiotojai jau ir dabar turi pakankamai būdų mažinti šernų populiaciją, bet to nedaro specialiai“, – sako kreipimąsi pasirašiusi I. Budraitė.

„Lietuvos miškų gyvūnams šiandienis Seimo sprendimas žymi juodą dieną. Primygtinai prašome Prezidento pasinaudoti veto teise ir apsaugoti mus ir gyvūnus miško pavertimo skerdykla“, – priduria ji.

Kreipimosi rengėjai kviečia gyventojus ir organizacijas palaikyti iniciatyvą užpildant formą, kurią galima rasti čia: https://forms.gle/LEE5oWv5pTFc7Ruk6