Veisiejuose, Lietuvos žaliųjų partijos Lazdijų skyriaus inicijuotame pasitarime aktualiais žemės ūkio politikos klausimais vietos ūkininkai atkreipė dėmesį, kad dėl Rusijos paskelbto maisto produktų iš Europos Sąjungos šalių embargo įtampą jaučia ne tik stambieji maisto gamintojai, bet ir smulkieji bei vidutiniai ūkiai.
Lietuvos žaliųjų partijos Lazdijų skyriaus pirmininkas Algirdas Dimša pastebi, kad pieno supirkėjai bando manipuliuoti krizine situacija, mažindami kainas smulkiesiems pieno gamintojams. Anot jo, didelis pieno supirkimo kainų skirtumas tarp smulkiųjų ir stambiųjų pieno gamintojų yra neteisingas ir Vyriausybė turi numatyti priemones, kaip šis skirtumas būtų sumažintas.
„Šiandien susidariusi situacija verčia daryti išvadas, jog pieno supirkėjai nuolaidžiauja stambiesiems pieno gamintojams ir bando „užsidirbti“ iš smulkiųjų stipriai sumažindami pieno supirkimo kainas. Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininko Daliaus Trumpos išsakyti žodžiai, jog savaime suprantama, kad smulkieji ūkiai, turintys kelias karves, gauna vos 50 centų už litrą pieno, prasilenkia su sveiku protu. Daugeliui smulkiųjų ūkių pieno gamyba yra ne laisvalaikio užsiėmimas, o svarbus pragyvenimo šaltinis. Smulkieji ir vidutiniai ūkiai šiuo metu yra diskriminuojami. Tokia ydinga žemės ūkio politika nuves tik į dar didesnį regionų tuštėjimą“, – sakė A. Dimša.
Žemės ūkio ministerijos šių metų liepos mėnesio duomenimis, pieno supirkimo kainos iš smulkiųjų bei vidutinių gamintojų ir gamintojų, parduodančių per mėnesį daugiau nei 40 tonų pieno, vidutiniškai skyrėsi apie 15-16 proc., tačiau kai kurie pieno supirkėjai smulkiesiems pieno gamintojams mokėjo net 43 proc. mažesnę sumą, nei supirkdami iš didžiųjų.
A. Dimša mano, jog po Rusijos embargo dar labiau sumažėjusios ir taip jau itin mažos supirkimo kainos skaudžiai paveiks smulkiuosius bei vidutinius pieno gamintojus ir, nors viešai ir kalbama, jog pieno supirkimo kainos sumažės daugiausiai 12 proc., Lazdijų rajone kainos smuko dar daugiau. Prieš embargą iš smulkiojo ūkininko pienas būdavo superkamas už 72 ct už litrą, o po embargo krito iki 58 ct. Kai kuriose Žemaitijos gyvenvietėse vietos supirkėjas mokėjo 60 ct už litrą, nuo rugpjūčio 1 d. kaina sumažėjo iki 50 ct. Ūkininkai teigia, jog kai kurios stambios Lietuvos pieno supirkimo įmonės po embargo paskelbimo iki tol buvusias kainas sumažino net 40 proc.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, esant tokiai krizinei situacijai, pieno kainų sektoriuje turi būti užtikrinamas skaidrumas ir stabilios kainos ne tik stambiesiems, bet ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkininkams.
L. Balsio manymu, smulkiųjų ir vidutinių pieno gamintojų supirkimo kainas sulyginti su mokamomis stambiesiems padėtų palankus nuostolių kompensavimo mechanizmas bei kooperacijos tarp smulkiųjų gamintojų skatinimas.
„Tokių situacijų, kai pieno gamintojai sulaukia rašto iš pienininkų dėl kainos sumažinimo netgi atgaline data, turi nebelikti. Nuostolių kompensavimas, jei bus gauta finansinė parama pieno sektoriui iš Europos Sąjungos, pirmiausia turi pasiekti smulkiuosius, šeimų ūkius, kurie jautriai išgyvena finansinius praradimus. Tam, kad pieno supirkimo kainos iš smulkiųjų gamintojų būtų sulygintos su mokamomis stambiesiems gamintojams, Vyriausybė taip pat turėtų remti ir skatinti mažųjų pieno ūkių kooperaciją, kad šalia smulkiųjų gamintojų atsirastų jų pačių valdomi pieno supirkimo punktai, iš kurių supirkėjai galėtų patogiai ir tinkamomis kainomis supirkti žaliavą, taip pat turėtų būti pasirūpinta efektyvesniais logistikos sprendimais, nes šiuo metu į tą patį kaimą ar miestelį iš skirtingų ūkininkų supirkti pieną vyksta keli pieno supirkėjai. Dėl to patiriami bereikalingi logistikos kaštai, kurių taupymas leistų mažiesiems ūkiams mokėti didesnę, teisingesnę kainą“, – teigė L. Balsys.