Gamtą mylintys ir medžius saugantys druskininkiečiai – šokiruoti. Pačioje Druskininkų širdyje – M.K.Čiurlionio – Šv. Jokūbo gatvių sankryžoje valdžios palaiminimu buvo nušienauti čia augę medžiai. Jie paaukoti dar vienam „investiciniam projektui“ – „neoklasikinio stiliaus gyvenamajam/ komerciniam namui” – iškilsiančiam kažkada mero šeimai priklausiusio sklypo vietoje.
Kaip pavyko sužinoti, leidimas statybų projektui yra išduotas dar pernai spalį. Projektą patvirtino Alytaus aplinkos apsaugos departamentas. Be abejo, dalyvavo ir Želdinių skyriaus atstovai, ir Istorinio paveldo atstovai.
Kaip žinote, projektą tvirtina komisija, kuri būna sudaryta iš įvairių sričių atstovų: aplinkosaugininkų, architektų, paveldosaugininkų, savivaldybės administracijos darbuotojų…
Svarstyme buvo pripažinta, kad investicinis projektas yra ženkliai vertingesnis nei mažavertis avarinės būklės pastatas – buvęs „Draudimo“ medinukas, ir „menkaverčiai želdynai“.
Buvo nustatyta atstatomoji vertė – apie 40 tūkst. litų, o tai reiškia, kad nustatoma tokia gamtai padaryta žala. Tuos pinigėlius projekto įgyvendintojai sumoka savivaldybei ir dar įsipareigoja atsodinti želdynus – viskas legalu.
Taigi, komisija tuos 15 iškirstų medžių (klevų, liepų, beržą, drebulę, uosialapius klevus) pripažino menkaverčiais želdynais. Kaip žaliųjų atstovas galiu išsakyti savo nuomonę, kad iš šių visų rūšių, kaip menkaverčius želdynus galima įvertinti tik uosialapius klevus, kur iš nuotraukų matosi, kad jų buvo vos pora.
Niekaip nesuprantu, kaip kitus medžius – jau pasiekusius brandą ir visiškai sveikus, galima vertinti menkaverčiais medžiais? Bet tai manęs jau visiškai nestebina: juk visi žinome, kaip, statant Druskininkų Snow areną, Avirės draustinis buvo „patrauktas“ 200 metrų į šoną – visiškai teisėtai. Ūdra, upėtakis, ar kita saugoma gyvūnijos rūšis, gyvenusi toje konkrečioje vietoje, juk „nepardavė savo nekilnojamo turto“ ir neišsikraustė, bet va -jie jau tampa nebesaugomi.
Kaip visi mes žinome, Druskininkų savivaldybė „serga“ „projektų įgyvendinimo“ liga. Dėl grandiozinių projektų, o tai reiškia – kažkam labai pelningų, tam tikri įtakingi valdininkai dažnai pakeičia daug teisės aktų.
Man, kaip druskininkiečiui, be galo mylinčiam ir saugančiam šį miestą, labai graudu ir skaudu žiūrėti į tokią situaciją, nes Druskininkai vystosi Las Vegas miesto keliu. Tik skirtumas toks, kad Las Vegas buvo sukurtas niekur – dykumoje, o Druskininkai šimtmečiais garsėjo čiurlioniškaisiais pušynais. Nors ir nenoriu gąsdinti mielų druskininkiečių, bet man darosi baisu, kai pagalvoju, kas laukia Druskininkų miesto pušynų – juk jie jau seniausiai pasiekę medžių amžiaus brandą ir medienos prieaugio finišą. Tikriausiai visi jau supratote, kas artimiausiais metais jų laukia.
Tokia mano trumpa asmeninė nuomonė. Ne vienas druskininkietis, išvydęs, kas atsitiko su nušienautais medžiais ir tokio paties likimo sulaukusiu buvusiu „Lietuvos draudimo“ medinuku, socialiniuose tinkluose pareikštose nuomonėse stebėjosi, jog „niekas neneigia to, kas padaryta gerai, su skoniu ir nežeidžiant Druskininkų, kaip sveikatos, Čiurlionio, aukštos kultūros, sveikų pramogų ir ramaus poilsio miesto vardo. Bet kada tenkinami vieno garbėtroškos, kerštingo žmogaus įgeidžiai, spjaunant į kitą nuomonę turinčius žmones, tas gražus kurortas taps Palangos balagano filialu, purvaspirdžio, žemo lygio Čiurlionio miestui skulptūrų (besimušančių avinų, Pasvalio rajono ribų žyminio ženklo – pasagos) sostine, o valdžia, pamynusi elementarų padorumą ir civilizuotą demokratiją, toliau ramiai kurs savo asmeninį valstybinį UAB-ą“.
Laurynas Okockis yra Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas, Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas į Europos Parlamentą.
