Nuolat girdime gražių kalbų ir pamąstymų, ypač prieš rinkimus, ką ir kaip reikėtų daryti, kad gyventume geriau, saugiau ir komfortabiliau, būtume tikri dėl savo ir vaikų ateities, džiaugtumėmės oria senatve. Apmaudu, tačiau kalbos dažnai lieka tik kalbomis, o mes esame liudininkai atsivėrusios prarajos tarp savo rankomis šalies gerovę kuriančių žmonių ir politikų. Natūralu, kad nusiviliame, kai esame neišgirsti, atstumti, neįvertinti, o juk nuo kiekvieno mūsų priklauso Lietuvos ateitis.
Visą gyvenimą vadovavausi teisingumo principais ir laikiausi duoto žodžio. Mane sieja itin artimas ryšys su Trakais – ten baigiau mokyklą, pradėjau sportininko kelią, vėliau, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, grįžau į Trakus ir sportinio meistriškumo paslapčių mokiau jaunąją irkluotojų kartą. Darbas sekėsi – ne vienas auklėtinis iškovojo pasaulio jaunimo čempionatų ir prestižinių tarptautinių varžybų medalių.
Kai mokyklą iškėlė į Vilnių, ryšys su Trakais nenutrūko – ten organizuodavome treniruotes, sporto stovyklas ir varžybas. 2008 m. Trakuose turėjo vykti irklavimo meistrų pasaulio čempionatas. LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvažiuojamajame posėdyje buvo nuspręsta pakviesti mane dirbti į Trakus. Vadovaudamas irklavimo bazei susidūriau su daugybe iššūkių – nuo projektų rengimo, ilgo derinimo su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentu, savivaldybės administracija iki konkrečių sumanymų realizavimo. Įrengėme naują irklavimo trasą, pastatėme modernų finišo bokštelį, išvalėme didelį Galvės ežero plotą, sutvarkėme krantinę, modernizavome sportininkų gyvenamuosius kambarius, sporto sales, nupirkome tarptautinius reikalavimus atitinkančią sporto įrangą ir t. t.
Rezultatas džiugino, darbai buvo įvertinti gerai, irklavimo bazė atitiko griežtus tarptautinius reikalavimus. Be minėto čempionato, Trakuose pravedėme dar du stambius tarptautinius sporto renginius – 2012 m. pasaulio jaunimo irklavimo čempionatą, o 2013 m. – pasaulio jaunių irklavimo čempionatą. Pastarasis buvo pats gausiausias Tarptautinės irklavimo federacijos istorijoje. Šiuo metu Trakuose statomas naujas modernus viešbutis. Tikimės, kad jame jau netrukus galės apsigyventi ne tik sportininkai, bet ir turistai.
Dirbdamas Trakuose įrodžiau, kad tariantis, derinat, diskutuojant galima daug nuveikti. Šiuo metu šiame mieste yra nemažai likimo valiai paliktų pastatų-vaiduoklių, kurie dešimtmečius merdėja ir gadina miesto vaizdą: buvusi kavinė „Nendrė“, kino teatras, „Žalgirio“ irklavimo bazė, mokyklos – internato bendrabutis su priestatu ir kiti objektai. Tik kruopščiai ir koordinuotai dirbant, vadovaujantis šeimynišku, ūkišku požiūriu galima pagerinti miesto veidą, pritraukti investicijų, sukurti naujų gerai apmokamų darbo vietų. Būtina įsiklausyti į žmonių poreikius ir lūkesčius. Čia, harmonijoje su gamta, turi būti patrauklu gyventi įvairaus amžiaus, įsitikinimų ir poreikių žmonėms, malonu atvykti turistams.
Trakuose pasigendu sprendimų, kurie garantuotų darną tarp žmonių, valstybės, verslo ir gamtos. Valstybę kuria ne tik politikai, o pirmiausia – žmonės. Bendraudamas, diskutuodamas ir dirbdamas kartu su trakiškiais, aiškiai matau jų lūkesčius. Esu tikras, kad kartu galime nuveikti labai daug. Ir ne tik Trakuose, bet ir visoje Lietuvoje.
Esu nepartinis, o Lietuvos žaliųjų partiją pasirinkau dėl man artimos partijos programos. Žaliose, švariose idėjose įžvelgiu perspektyvą, kai galvoju apie teigiamus pokyčius mūsų šalies gyvenime.
Pažadų girdėjome daug. Atėjo laikas konkretiems darbams.
Politinė reklama.
