VšĮ „Tobulėkime kartu“ jau beveik dešimtmetį įgyvendina įvairius socialinius projektus. Naujausias iš jų – tiesiogiai susijęs su aplinkosauga. Vilniuje veikianti organizacija atidarė naują erdvę, kurioje buria žmones, norinčius mokytis darbo įgūdžių, tvarumo ir gamtos tausojimo įpročių. Plačiau apie „ECOPLOTĄ“ pasakoja idėjos autorė, VšĮ „Tobulėkime kartu“ direktorė Ilona Stankevičienė.
„Dariaus ir Girėno g. 34 a, Vilniuje duris atvėrusiame „Ekoplote“ priimame nenaudojamus drabužius, avalynę, baldus, buitinę ir elektros techniką bei kitus daiktus. Nebereikalingais daiktai žmonės gali dalintis, keistis, pirkti, parduoti ar paaukoti stokojantiems. Svarbiausia, rasti daiktui naujus šeimininkus, – sako pašnekovė. – Kaip įprasta, vykdant keitimosi nebenaudojamais daiktais veiklą, ėmė kauptis labai daug tekstilės, todėl greta sendaikčių turgelio veikia ir socialinio verslo įmonė UAB „Retexion“, kuri taiso, perdaro tekstilės, trikotažo, odos gaminius ir siuva iš gamyklinių atraižų naujus gaminius.
Tekstilės pramonė yra viena iš didžiausių gamtos teršėjų, o jos gaminius mes naudojame trumpiausiai. Išmesti drabužiai, ypač sintetiniai, nesuyra ilgus metus, o utilizavimas irgi nėra išeitis – sunaudojami dideli kiekiai išteklių, bet nauja vertė nesukuriama. Stengsimės skatinti žmones drabužius taisyti: jei sugedo užtrauktukas, drabužis nebūtinai turi būti išmestas į konteinerį, tereikia įsiūti naują užtrauktuką. Norime, kad vis daugiau žmonių siektų prikelti daiktus naujam gyvenimui, o ne juos išmesti.“
Didžiulė tarša
Tekstilės gamybai, medvilnės, šilko ir kitiems pluoštiniams augalams auginti sunaudojama labai daug vandens. Europos parlamento duomenimis, viso pasaulio tekstilės ir aprangos pramonė 2015 m. sunaudojo 79 mlrd. kubinių metrų vandens, kai visos Europos sąjungos ekonomikos poreikis 2017 m. siekė 266 mlrd. kubinių metrų. Kaip rodo skaičiavimai, vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti prireikia 2 700 litrų gėlo vandens (tiek per pustrečių metų išgeria vienas žmogus).
Maža to, dėl dažiklių ir dekoratyvių medžiagų, naudojamų gaminant tekstilę, užteršiama apie 20 proc. viso pasaulio švaraus vandens.
Moksliniai tyrimai rodo, kad skalbiant sintetinius drabužius, į aplinką išleidžiama 35 proc.
pirminių mikroplastikų. Per vieną poliesterio drabužių skalbimą gali būti išpilta 700 000
mikroplastiko pluoštų, kurie vėliau atsiduria maisto grandinėje.
Perteklinė tekstilės gamyba prisideda ir prie klimato kaitos. Europos Parlamentas skelbia, kad mados pramonei tenka 10 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido, t. y. daugiau nei jo išmeta tarptautinės aviacijos ir jūrų laivybos sektoriai kartu sudėjus.
Išmesti į tinkamą konteinerį nepakanka
I. Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis žmonių nebereikalingus drabužius tiesiog išmeta. Net jei ir į tekstilės konteinerius, tai itin didina taršą. Europos komiteto, duomenimis, europiečiai kasmet sunaudoja beveik 26 kg ir išmeta apie 11 kg tekstilės gaminių. 87 proc. jų yra sudeginami arba išvežami į sąvartynus. Deja, visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. drabužių, todėl nepalyginamai draugiškesnis sprendimas aplinkai yra nebedėvimus drabužius atiduoti kitiems žmonėms ar persiūti.
„Viena opiausių šiandienos problemų yra perteklinė gamyba. Norint patenkinti visus vartotojų poreikius, gaminami milžiniški kiekiai daiktų – drabužių, avalynės, baldų, elektrinių prietaisų ir kt. Paradoksas, bet pertekliuje gyvenančioje visuomenėje turime daug skurstančių žmonių, kurie negali įsigyti reikalingų daiktų, ir taip pat yra žmonių, sukančių galvą kaip išsilaisvinti nuo nebereikalingų daiktų. Dažnai tinkami naudoti daiktai atsiduria bendrų buitinių atliekų konteineriuose ar dar blogiau – gamtos prieglobstyje. Tai teršia gamtą, ypač kai netinkmai atsikratoma elektrinių prietaisų. Būtent todėl įkūrėme vietą, kur žmonės gali atsisveikinti su savo daiktais, o kiti juos pasiimti. Jei tuos, kuriems trūksta, ir tuos, kurie jaučia perteklių, suvesime, galime labai stipriai padėti gamtai ir žmonėms“, –
mintimis dalinasi I. Stankevičienė.
Mokytis atnaujinti
„Ekoplotas“ iš kitų sendaikčių turgelių skiriasi tuo, kad veiks ištisus metus. „Dažnai tokių turgelių veiklą riboja oro sąlygos, kurias sunku nuspėti net šiltuoju metų laiku, o juk niekas nenori, kad atsinešti daiktai sušlaptų. Patalpas išsinuomojome, kad galėtume veikti visus metus, tai pat planuojame daugiau prasmingų veiklų. Mokysime žmones taisyti ir restauruoti baldus. Šiek tiek pabraižytos komodos nebūtina keisti nauja, galima atnaujinti ir išdailinti madingomis spalvomis, taip mažinant perteklinį vartojimą ir gamybą, – sako pašnekovė. – Ateityje planuojame rengti įvairias kūrybines, edukacines dirbtuves. Siekiame, kad žinia apie „Ekoplotą“ pasklistų plačiau, nes daugelis žmonių nori gyventi ekologiškiau, tačiau ne visada žino kaip tai padaryti bei kur atiduoti nebereikalingus daiktus. Lauksime Jūsų Dariaus ir Girėno g. 34 a, Vilniuje.“
