Dabartinė Vyriausybė labai mėgsta oponentus, pavyzdžiui keliančius abejones dėl naujos atominės elektrinės statybos naudingumo Lietuvai, kaltinti prorusiškumu . Konservatorių partija jaučiasi lyg ir monopolizavusi visą patriotiškumą, esantį Lietuvoje. Norint būti savo Valstybės patriotu reikia pritarti visiems Vyriausybės planams ir neabejoti jais, netgi jei tų planų detalės yra iki galo neatskleidžiamos.
Žiūrint į visus procesus iš kiek toliau, iš ties negali nesižavėti mūsų politikų aršia kova prieš GAZPROMą. Narsiai puolama, grasinamasi teismais, keliami reikalavimai. GAZPROMas nenusileidžia, mes irgi nežeminam tono. Tiesiog Dovydo ir Galijoto kova.
Tačiau pažiūrėjus į viską iš kiek arčiau – viskas pradeda atrodyti kiek kitaip.
Paimkime paskutinį spalio 14 dienos Energetikos ministro sprendimą paskirstyti iš VIAP remiamos elektros kvotas Lietuvos elektrinėms. Daugiausiai gamtinių dujų sudeginančiai vienai MWh elektros pagaminti Lietuvos elektrinei Elektrėnuose 2012 metams buvo suteikta 1530 GWh kvota, nors AB LITGRID specialistų teigimu – elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti šiai elektrinei pilnai užtektų 700 GWh metinės kvotos, o AB “Lietuvos energija”, valdančios elektrinę Elektrėnuose prašymu kainų komisijai 2011 metų rudenį – jiems 2012 metams reikėtų 1100 GWh. Taigi – šiai elektrinei Energetikos ministerija davė daugiau, nei dvigubai didesnę kvotą nei jiems realiai reikėtų ir 40% didesnę, nei jie prašė patys. Visai kitokios tendencijos skirstant kvotas efektyvioms kogeneracinėms – termofikacinėms elektrinėms, kurios tą patį elektros kiekį gamindamos sudegina daug mažiau importuojamų gamtinių dujų. Praktiškai visoms šioms elektrinėms kvotos 2012 metams buvo sumažintos, lyginant su 2011 metais. Visoms, išskyrus vieną – GAZPROMo valdomą Kauno termofikacinę elektrinę. Beje – mažiausiai efektyvią iš visų termofikacinių elektrinių. Gal būt tai atsitiktinumas, o gal ir ne.
Panevėžio miesto savivaldybės vadovai 2011 metų lapkričio pirmomis dienomis raštu kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir ministrą pirmininką Andrių Kubilių, prašydami atšaukti energetikos ministro Arvydo Sekmoko spalio14-os dienos įsakymą. Panevėžyje prieš maždaug penkis metus yra pastatyta itin efektyvi kogeneracinė elektrinė, sunaudojanti mažiau, nei pusę to gamtinių dujų kiekio vienai MWh elektros pagaminti, koks yra sunaudojamas Elektrėnų elektrinėje. Bet net ir ši efektyvi elektrinė negali pakonkuruoti su itin pigia elektra, importuojama iš Rusijos, todėl sumažinus superkamos remiamos elektros kvotą Panevėžio elektrinei, iš elektros gamybos verslo yra patiriami nuostoliai, kurie pagal dabar galiojančius teisės aktus- kompensuojami didinant šilumos kainą vartotojams.
Naujos efektyvios Panevėžio elektrinės gamybos metinis potencialas, elektrinei dirbant tik tokiu režimu, kai visa proceso metu susidaranti šiluma išnaudojama, ją tiekiant į Panevėžio centralizuotus šilumos tinklus, yra apie 225 GWh. 2012 metams naujajai Panevėžio elektrinei Energetikos ministro sprendimu buvo suteikta 93 GWh elektros gamybos kvota. Energetikos ekspertų paskaičiavimais – iš neefektyvios Lietuvos elektrinės kvotos 2012 metams 132 GWh kvotą perkėlus Panevėžio elektrinei, būtų pagamintas toks pats elektros ir šilumos kiekis, o gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėtų apie 19 mln. nm3, CO2 emisijos sumažėtų apie 36 tūkst. t, . gamtinių dujų tiekėjų pajamos sumažėtų apie 46 mln. Lt, išlaidos apyvartinių CO2 taršos leidimų pirkimui sumažėtų apie1.2 mln. Lt.
Ekonominį ir aplinkosauginį efektą galima būtų dar padidinti Lietuvos elektrinės kvotos sąskaita padidinus kvotas kitoms efektyvesnėms, nei Elektrėnų elektrinė, kogeneneracinėms – termofikacinėms Lietuvos elektrinėms.. Bendri sutaupymai leistų sumažinti tiek elektros, tiek šilumos kainą. Praloštų tik gamtinių dujų tiekėjai.
Taigi – kodėl tai nėra daroma? Energetikos ministras nepaaiškina savo sprendimų, tik teigia, kad nieko padaryti negali. Taigi, GAZPROMo interesams niekas negresia.
Dar daugiau, tame pačiame spalio 14-os Energetikos ministro sprendime yra numatyta ateityje dar mažinti visas kvotas kogeneracinėms elektrinėms. Po 100 GWh kasmet. Apie kvotos mažinimą Lietuvos elektrinei – nei žodžio. Nei žodžio ir apie tai – kaip Lietuvos elektros gamintojai, bent jau efektyviausi, bus apsaugoti nuo dempingo iš rytų. Energetikos ministerijos strategija neaiški – ar visos pastoviosios šių neišnaudojamų elektrinių sąnaudos bus perkeltos ant šilumos vartotojų pečių, ar tiesiog laukiama kol šių elektrinių operatoriai bankrutuos, o elektrą toliau bus galima gaminti kur kas daugiau dujų vartojančioje Lietuvos elektrinėje? Bet kuriuo atveju -aišku, kad esant tokiai verslo aplinkai, niekas Lietuvoje į naujas efektyvias kogeneracines elektrines, šilumą tiekiančias į centralizuotus šilumos tinklus ir mažinančias gamtinių dujų sąnaudas, neinvestuos. Nepaisant jokių ES galiojančių direktyvų, skatinančių efektyvią kogeneraciją. Matyt Lietuvoje tos direktyvos negalioja.
Lieka dar efektyvi kogeneracija pramonėje. Efektyvioms elektrinėms pramonėje parama, superkant jų pagamintą elektrą didesne kaina, niekada nebuvo teikiama, bet šios elektrinės, gaminančios elektrą savo poreikiams vis vien atsipirkdavo, nes pramonininkai, pasigamindami elektrą savo poreikiams, sutaupydavo sąnaudas elektros perdavimui, paskirstymui ir VIAP mokesčiams sumokėti. Todėl 2005-2009 metais pramonės įmonės po truputį pas save pradėjo diegti efektyvias kogeneracines elektrines, vykdydamos elektros gamybos decentralizaciją. Ši “problemėlė” buvo išspręsta 2011 metų pradžioje Energetikos ministro įsakymu VIAP mokesčiu apmokestinus elektros energiją, pagamintą savo pramoniniams poreikiams. Visa eilė įmonių, planavusių diegti nedideles efektyvias kogeneracines elektrines, sustabdė savo investicinius planus. Elektrinę pastatė tik “Achema”, nepabijojusi susigrumti su Energetikos ministerija teismuose. Kitos pramonės įmonės toliau perka elektrą, pagamintą Rusijoje arba senose Lietuvos elektrinėse, naudojančiose žymiai daugiau GAZPROM dujų.
Gal kas nors gali argumentuoti, kad visa tai, kas aukščiau surašyta, buvo daroma tam, kad būtų diegiamos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės, o ne importuojamas dujas, nors ir žymiai efektyviau, naudojančios elektrinės. Tada galima prisiminti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimo procesą, kai 2010 metų vasarą vyriausybė ir Energetikos ministerija sustabdė įstatymo priėmimą ir pareikalavo sumažinti pirmame įstatymo variante sudėtus tikslus “žaliajai” energetikai, motyvuodama, kad bet koks atsinaujinančių išteklių panaudojimas, viršijantis ES Atsinaujinančių išteklių Direktyvos Lietuvai iškeltus tikslus, tik didintų elektros ir šilumos kainas. Šioje vietoje Energetikos ministerija, skirtingai nei kitais atvejais, tapo labai jautria energijos vartotojų atžvilgiu ir neklausė jokių argumentų apie tai, kad atsinaujinanti energetika sukuria naujas darbo vietas Lietuvoje, didina šalies BVP ir tų pačių vartotojų perkamąją galią. Be to – į įstatymą buvo inkorporuotas niekur ES daugiau netaikomas konkursų mechanizmas investuotojams į žaliąją energetiką, komplikuojantis strateginių investuotojų pritraukimo į Lietuvą galimybes. Įstatymas buvo priimtas 2011 metų gegužę, įstatyme buvo numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2011 metų liepos1-os dienos privalo parengti visus poįstatyminius aktus, apibrėžiančius atsinaujinančios energetikos skatinimo tvarką. Vyriausybė tikrai nesivertė per galvą tai daryti. Tik 2011 metų spalio pabaigoje buvo suteikti įgaliojimai Energetikos ministerijai pradėti rengti teisės aktus, kurie turėjo būti parengti dar birželį. Lygiagrečiai nuo pavasario iki rudens buvo sustabdytas ir negausių ES Struktūrinių fondų lėšų teikimas projektams, kurie skirti atsinaujinančiai energetikai vystyti. Taigi – centralizuoto šilumos tiekimo srityje biokuro naudojimo plėtra irgi sustojo, toliau šiluma buvo gaminama, deginant dujas. Energetikos ministras ir Prezidentė fotografavosi prie naujai pastatytų vėjo jėgainių, užmiršdami paminėti, kad šios jėgainės pastatytos pagal dar 2006 metais galiojusią tvarką., o per pastaruosius metus investuotojai į atsinaujinančią energetiką nusisuko nuo Lietuvos. Vienintelis nepatogumas Vyriausybei – ES atsinaujinančių išteklių skatinimo direktyva, kuri reikalauja, kad šalys narės plėtotų atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą. Tačiau ir čia rastas sprendimas – 2011 metų vasarą Lietuvos statistikos departamentas prie Finansų ministerijos perskaičiavo malkų sąnaudas namų ūkiuose ir atsinaujinančios energijos dalis bendrame Lietuvos energijos suvartojime “ant popieriaus” per vieną dieną išaugo 3%. Faktiškai – Lietuvos energetikos ūkyje toliau dominuoja Rusijos energetinių išteklių tiekėjai. Kam naudingas tokia vangi atsinaujinančios energetikos plėtra? Manome, kad atsakymas akivaizdus.
ES direktyvos reikalauja, kad ES valstybės imtųsi priemonių, kuriomis energijos tiekėjai būtų įpareigoti inicijuoti energijos vartojimo mažinimą. Iš esmės tai turtėtų reikšti, kad kiekvienas energijos tiekėjas turėtų vienu ar kitu būdu finansuoti parduodamos energijos kiekį mažinančius projektus. Sunku pasakyti kiek Energetikos ministerija stengėsi tai padaryti, bet nepaneigiamas faktas yra tas, kad nei vienas gamtinių dujų tiekėjas ar elektros energijos tiekėjas tokio įsipareigojimo iki šiol nėra priėmęs.
Paimkim strateginius Energetikos ministerijos projektus. Lietuvos elektrinės 455 MW galios IX bloko statybą. Iš šalies žiūrint – naudingas Lietuvai projektas, naujasis blokas tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti suvartos trečdaliu mažiau gamtinių dujų, nei seni blokai. Bet pasigilinus matome keistus dalykus. Visų pirma – elektrinė yra pritaikyta išimtinai tik gamtinių dujų vartojimui. Antra – ir naujame bloke beveik pusė gamtinių dujų energijos bus leidžiama Elektrėnų marių šildymui. Neaišku – kodėl nebuvo galima už tuos pačius Ignalinos AE uždarymo fondo pinigus statyti mažesnius blokus prie didžiųjų miestų, kur šiluma galėtų būti panaudojama miestų šildymui. Trečia – minimalus bloko apkrovimas yra 250 MW, kai senų blokų – tik 60 MW. Reiškia ateityje elektros tiekimo rezervą užtikrinantis naujas elektrinės blokas, nors ir būdamas efektyvesnis, naudos dar daugiau gamtinių dujų, nei dabartiniai blokai. Ir paskutinis dalykas – pasirodo naujasis blokas neturi techninės galimybės gaminant elektrą kartu gaminti ir šilumą. Reiškia, norint apšiltinti Elektrėnus, Kietaviškes ir Vievį šioje elektrinėje reikės be naujo bloko nuolat kūrenti ir bent vieną seną neefektyvų bloką. Arba statyti alternatyvų šilumos šaltinį – naują katilinę. Apibendrinus – sunku būtų įsivaizduoti kaip šis projektas galėtų būti dar naudingesnis tiems, kurie yra suinteresuoti didesniu gamtinių dujų importu į Lietuvą.
Dar 2009 metais Seimo Aplinkos komiteto nariai inicijavo gamtinių dujų apmokestinimo akcizo mokesčiu procesą. Toks mokestis pilnai atitiktų ES Tarybos rekomendacijas Lietuvai ir kitoms narėms vykdyti mokesčių sistemos “žaliąją” reformą, siekiant mažinti darbo jėgos apmokestinimą , bet didinti ribotų iškastinių išteklių ir taršos apmokestinimą. Gamtinių dujų akcizą įsivedė Estija, kartu pakėlusi neapmokestinamą pajamų lygį. gamtinių dujų akcizą įsivedė Latvija. Gamtinių dujų akcizas taikomas daugumoje ES šalių. Šis akcizas realiai pakenktų gamtinių dujų tiekėjų interesams, nes pats savaime skatintų vartotojus pereiti prie atsinaujinančių išteklių naudojimo . Gal būt dėl to šio mokesčio įvedimo Lietuvoje buvo atsisakyta, nekreipiant dėmesio į ES institucijų rekomendacijas.
Dažnai netgi kyla minčių, kad Visagino atominės elektrinės projektas yra itin naudingas tiems patiems gamtinių dujų ir importinės elektros tiekėjams. Labai patogu, kai visas Vyriausybės dėmesys yra nukreiptas į vieną idea-fixe, visiškai neskiriant dėmesio realiai įgyvendinamiems ir konkrečiai importuojamų išteklių kiekius mažinantiems projektams, susijusiems su atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetinio efektyvumo didinimu.
Šį dabartinės Vyriausybės sprendimų, palankių importinių energetinių išteklių tiekėjams, sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti.
Ir kiekvienas gali vertinti pats – kas tai. Gal būt tai nėra taip blogai, gal tai tiesiog nekompetencija…
Politinė partija “Lietuvos žaliųjų sąjūdis”