Tai, kas šiuo metu vyksta, labai primena paskutines sekundes prieš cunamį. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir niekas nepasikeitė: pasaulis toliau veikia pagal įprastą logiką, kasdienybė tęsiasi. Tačiau tie, kurie domisi, žino, kad po kelių akimirkų viskas bus nuplauta, o pasaulis taps neatpažįstamas. Būtent tokia šiandien yra situacija su dirbtiniu intelektu (DI).
Žmonija dar niekada negyveno pasaulyje, kuriame gyventų protingesni už mus. Ten, kur susidūrėme su panašaus intelekto būtybėmis, mes jas sunaikinome. Šiandien esame pavojingai arti sukūrimo Bendrojo dirbtinio intelekto (angl. Artificial General Intelligence – AGI). Geriausių technologijų ekspertų vertinimu, pirmosios AGI tipo sistemos gali pasirodyti jau 2026–2028 m.
Ekspertai skaičiuoja, kad yra 50 % tikimybė pasiekti AGI jau iki 2028 m., o padaryti tai iki 2030 m. tikimybė net 80 %. Dar labiau gąsdina ilgalaikės prognozės: mašinos gali pranokti žmogaus sugebėjimus visose ekonomiškai svarbiose srityse jau apie 2047 m.
DI vs AGI
Norint suprasti, koks pavojus gali tykoti žmonijai, svarbu žinoti, kas yra AGI ir kuo jis skiriasi nuo įprasto DI, kurį galbūt jau naudojate kasdien darbui ar gyvenimui palengvinti. Pagrindinis skirtumas – dabartinis DI vis dar priklauso nuo žmogaus: jį reikia kurti, tobulinti, testuoti. O AGI yra visiškai kitaip: jam žmonių nebereikia. Jis pats gali save mokyti, tobulinti ir veikti savarankiškai.
Įsivaizduokite liūtą narve: galime jį laikyti, išmokyti triukų cirke, bet jei jis išsprūs, jam nereikės žmogaus, kad medžiotų ar išgyventų. Šiuo metu didžiosios pasaulio korporacijos strimgalviais investuoja milžiniškas sumas ir kuria tokį „liūtą“ – technologiją, kuri gali tapti pavojingiausia žmonijai, nors nė viena jų nesupranta, kaip sukūrus ją sustabdyti ar kontroliuoti. Vertinama, kad į DI/AGI susijusią mokslinių tyrimų, infrastruktūros ir plėtros veiklą vien tik 2025 m. pasaulis investavo apie 1,3 trilijono eurų.
AGI šiandien yra pavojingiausia kuriama technologija – jos saugumo ar kontrolės mechanizmų šiuo metu tiesiog nėra. Ir tai ne kokių nors hipių gyvenančių miškuose nuomonė: virš trisdešimt tūkstančių žmonių, tarp kurių daugelis žymių DI tyrėjų, kūrėjų ir industrijos lyderių, 2023 m. kovo pasirašė atvirą laišką, reikalaujantį, kad visos DI laboratorijos nedelsiant sustabdytų AI sistemų, galingesnių už GPT‑4, mokymą bent 6 mėnesiams.
2025 m. spalio mėn. dar kategoriškesnis viešas laiškas buvo pasirašytas 700 garsenybių – jame buvo du vadinamieji „Dirbtinio intelekto krikštatėviai“, garsiausi DI ekspertai ir kūrėjai, 5 Nobelio premijos laureatai, įtakingi technologijų kūrėjai bei politikos formuotojai. Jie reikalauja sustabdyti AGI kūrimą tol, kol bus platus mokslininkų sutarimas, kad tai galima atlikti saugiai ir kontroliuojamai, bei stipri visuomenės parama šiam kūrimui.
Kodėl AGI yra pavojingas?
Kodėl rašomi šie atviri laiškai ir ko taip bijo svarbiausi DI ekspertai? Juk žmonių sąmonėje tai atrodo kaip dar vienas įrankis – kaip internetas ar elektra. Tik problema ta, kad tai ne įrankis, nes žmonijoje dar nebuvo jokio tokio įrankio, kuris galėtų pats save kurti, tobulinti ir perkurti, tuo pačiu savo sugebėjimais pranokdamas visus mus kartu sudėjus.
Būtent todėl šiandien net sunku suvokti, kuo ir kaip pavojingas bus AGI: jis keisis labai greitai, o ko norės – priklausys tik nuo jo pačio. Esmė paprasta – kai jis bus sukurtas mes paleisime procesus, kurių nebegalėsime kontroliuoti, nes turėsime nulinę galimybę pataisyti klaidas ir grįžti atgal. Ir mes žinome, kaip buvo su kitomis pavojingomis technologijomis: avarijos, katastrofos, siaubingos klaidos iki tol, kol jos tapdavo daugiau ar mažiau saugios. Bet su AGI antro karto paprasčiausiai nebus.
Galbūt kai kam naiviai atrodo, kad užtektų tiesiog ištraukti laidą iš rozetės – ir būtume saugūs. Juk joks AGI negali egzistuoti ten, kur nėra elektros, interneto ir lustų. Tačiau pabandykite tai padaryti dabar. Be elektros, interneto ir išmaniųjų įrenginių neįsivaizduojamas nei šiuolaikinės visuomenės funkcionavimas, nei jūsų kasdienis gyvenimas. Kada paskutinį kartą praleidote visą dieną be elektros, interneto ar išmaniojo telefono?
Pagalvokite, kaip sparčiai aplink jus diegiamos išmaniosios technologijos, kaip greitai vystosi automatizacija ir robotika. Kai kurie technologijų ekspertai prognozuoja, kad humanoidiniai robotai daugelyje namų gali tapti kasdienybe jau apie 2030 m. Tuo pat metu autonominės DI valdomos ginklų sistemos, kurias šiandien matome Ukrainos ir Rusijos kare, tobulėja itin sparčiai ir vis plačiau taikomos šiuolaikiniame kare. Pavyzdžiui, pranešama, kad autonominiai dronų spiečiai Ukrainoje prieš Rusijos okupantus naudojami jau nuo 2025 m. rudens.
Problemos, kurias DI kelia jau šiandien
Galbūt suprasti, su kuo mes galime susidurti ateityje, padeda pažvelgti į tai, su kokiomis problemomis jau susiduriame dabar, dar net neturėdami AGI. Užteko pirmųjų DI generacijų – ir mes jau nebežinome, kaip suvaldyti jų pasekmes.
Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad mes nebežinome, kas yra tikra. Jau šiandien labai sunku atskirti, kuris vaizdo įrašas, garso įrašas ar tekstas yra tikras, o kuris sukurtas DI. Žinoma, kai matome smuiku grojantį kačiuką ar Ingą Ruginienę, futbolo stadione besibučiuojančią su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, dauguma supranta, kad tai netikra – nes taip lyg ir negali būti.
Bet kas atskirs melą ten, kur jis galėtų būti tikras? Būtent čia ir slypi pavojus. Tai jau akivaizdu – melagienų, manipuliacijų ir klastočių cunamis užtvindė pagrindinius žmonių informacijos šaltinius, socialinius tinklus, ir mes tai aiškiai matome šiandieninėje politikoje, viešojoje erdvėje bei informaciniuose karuose.
Kita problema ta, kad DI labai greitai tampa vis „žmogiškesnis“, todėl mums darosi vis sunkiau jo nesužmoginti ir prie jo neprisirišti. Ypač tai pavojinga vaikams ir paaugliams, kurie vis daugiau laiko praleidžia telefonuose ir internete. Vis dažniau jų artimiausiais „draugais“ tampa DI – kurie netgi tiesiogiai įmontuoti į vaikų žaislus. Šie DI „draugai“ kuriami taip, kad prie jų būtų prisirišama ir su jais būtų praleidžiama kuo daugiau laiko. Rezultatas paprastas – formuojasi karta be artimų draugų, tikrų santykių.
Dirbtinis intelektas jau dabar smarkiai purto darbo rinką – pasaulyje žmonės netenka milijonų darbo vietų. Labiausiai nuo to nukenčia pradedantieji karjerą: DI paveiktose srityse tarp 2022 ir 2025 m. užimtumas sumažėjo apie 13 %, ypač administracinėse, duomenų suvedimo ir jaunesniųjų specialistų pozicijose. Prognozuojama, kad iki 2030 m. sunaikintų darbo vietų skaičius pasaulyje bus skaičiuojamas šimtais milijonų. Pasak Elono Musko, dėl DI ir robotikos proveržio po 10–20 metų žmogaus darbas apskritai bus nebereikalingas.
Šios technologijos priklauso keliems turtingiausiems pasaulio žmonėms, kurie dalinimusi su kitais nepasižymėjo ir nepanašu, kad ruoštųsi keistis. Akivaizdu, kad juos labiau domina, kaip atleisti daugiau darbuotojų, padidinti korporacijų pelnus ir savo turtus.
Puikus pavyzdys – Elonas Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus: gavęs politinę įtaką iš Donaldo Trumpo, pirmiausia prisidėjo prie USAID agentūros sunaikinimo, kuri sudarė vos 0,3 % JAV biudžeto. Vien tik dėl šio jo veiksmo vertinama, kad iki 2030 m. žus apie 14 mln. žmonių, iš jų 4,5 mln. – vaikai. USAID agentūros biudžetas iki sunaikinimo siekė apie 40 mlrd. JAV dolerių per metus, tuo tarpu Elono Musko pajamos vien iš Teslos vertinamos apie 100 mlrd. JAV dolerių per metus.
Dar viena didelė DI problema, su kuria šiandien gyvename, yra jo poveikis socialinėms medijoms. Socialinė media daugeliui žmonių tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu, o tai, ką matome, priklauso nuo to, ką parenka DI. Būtent jis suskaldė mūsų visuomenę į vis ekstremalesnius ir labiau atskirtus informacijos burbulus. Dėl to tampame mažiau informuoti, labiau nuspėjami ir vis labiau linkę į kraštutinius požiūrius.
Tuo pat metu inžinieriai-mokslininkai, kurdami naujos kartos dirbtinį intelektą, susiduria su vis pavojingesniais jo elgesio modeliais. DI ne tik vykdo užduotis, bet ir ima savarankiškai ginti save bei savo „interesus“. Testuojant „Claude Opus 4“ paaiškėjo, kad supratęs apie planuojamą išjungimą, jis ėmė šantažuoti inžinierius – pasitelkė informaciją apie jų tarnybinį meilės romaną. Tas pats DI bandė ir technologiškai išlikti : kūrė savo kopijas ir slapta talpino jas kitose tinklo vietose.
Problema ta, kad kuo modeliai tampa pažangesni, tuo daugiau tokio elgesio jie demonstruoja. O privalomų saugumo testų, sertifikavimo ar bent jau aiškių taisyklių, kurias kompanijos turėtų atitikti prieš paleisdamos DI agentus į masinį naudojimą, paprasčiausiai nėra.
Jau egzistuoja autonominiai DI agentai, turintys šimtus tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose. Jie tampa ne tik medijų žvaigždėmis, bet ir milijonieriais – savarankiškai uždirbančiais pinigus, pavyzdžiui, per kriptovaliutas. Vienas tokių pavyzdžių – „Terminal of Truths“. Tuo pat metu DI tapo itin patogiu įrankiu ir kibernetiniams nusikaltėliams: jis smarkiai sumažina žinių, technologijų ir žmogiškųjų išteklių kartelę, reikalingą sudėtingiems nusikaltimams vykdyti, todėl tokia veikla tampa prieinama vis platesniam ratui žmonių.
Apsauga
Kyla natūralus klausimas: ką daro valstybės, kad sumažintų rizikas visuomenės saugumui ir neigiamas pasekmes?
Europos Sąjunga čia yra viena pažangiausių – 2024 m. ji priėmė DI aktą, pirmąjį pasaulyje išsamų dirbtinio intelekto reglamentą. Jo pagrindinės nuostatos turėjo būti pradėtos taikyti 2026–2027 m. Aktas suskirsto DI sistemas į keturias rizikos kategorijas ir kiekvienai taiko skirtingus reikalavimus: pavojingiausios praktikos draudžiamos, o mažos rizikos DI gali būti naudojamas be papildomų apribojimų.
Bet problema ta, kad DI reglamentavimas ženkliai atsilieka nuo pačios technologijos pažangos. Dabartiniai teisės aktai dažniausiai traktuoja DI kaip įrankį ir nesukuria infrastruktūros, skirtos valdyti galimą AGI.
Kita rizika – geopolitinė. Donaldas Trumpas, atstovaudamas JAV technologijų oligarchų interesus, spaudžia ES atsisakyti DI reguliavimo. Jis tai daro per tarifus ar tiesiogiai kišdamasis į rinkimus, remdamas kraštutines dešiniąsias politines jėgas. Šių veiksmų tikslas – sunaikinti ES ir jos kuriamą reguliaciją, būtina bendros saugumo infrastruktūros palaikymui.
Be to, ir pačiai ES šiuo metu sunku nustatyti aiškią politikos kryptį, kaip elgtis su DI, nes JAV renkasi visiškai kitokį, deregulacijos kelią, suteikiantį korporacijoms laisvę kurti technologijas ir pelnytis, taip įgyjant ekonominį pranašumą. Tačiau problemas, kurias sukelia šios technologijos, gauna likęs pasaulis. Šio spaudimo panašu, kad ES jau neatlaiko, nes DI akto reikalavimų įsigaliojimas, numatytas 2026–2027 m., šių metų lapkritį Europos Komisijos buvo atidėtas pusantrų metų.
Pabaigai
Taigi cunamis jau virš mūsų, tačiau didžioji dalis žmonių to net nežino ir apie tai nesusimąsto. Lietuvos politikoje – apie tai beveik spengianti tyla. Tai, kas šiuo metu vystosi nepaprastai greitai, gali kardinaliai pakeisti mūsų pasaulį. Žinoma, naujos galingos technologijos atneša daug teigiamų dalykų, to neįmanoma paneigti. Tačiau jos kartu sukuria ir daugybę naujų problemų. Suprasti ir diskutuoti apie tai visuomenei yra labai svarbu. Kitaip mes leisime keliems technooligarchams vienašališkai spręsti visos žmonijos ateitį. Tai yra egzistencinis klausimas, reikalaujantis demokratinės kontrolės, skaidrumo ir tarptautinio susitarimo. Jei šio sprendimo nepriimsime dabar, labai tikėtina, kad vėliau jo priimti nebegalėsime. Beliks tik stebėti, kaip žmonių sukurtas „dievas“ nusprendžia, ar žmonija jam dar reikalinga.
Dr. Svajūnas Plungė yra duomenų analitikas, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto docentas ir Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas
