Istorija rodo, kad mokslininko kelyje nuolat kildavo iššūkiai ir kad jis buvo pilnas neteisybės: iš Galilėjaus atėmė garbę, Giordano Bruno sudegino ant laužo, Mikalojų Koperniką persekiojo, Tommaso Campanella kalėjimuose praleido daugiau kaip trisdešimt metų, Albertui Einsteinui teko emigruoti, Nikola Tesla buvo visų užmirštas.
Nors mokslininkai visada buvo laikomi tam tikru fragmentišku įrankiu arba mašina, kuri gamina kažką pelningo, moterys, siekdamos pažangos moksle, turėjo įveikti dar daugiau kliūčių. Turbūt pastebėjote, kad ir pirmojoje pastraipoje buvo paminėti vien vyrai mokslininkai – dažniausiai žymiausių mokslo žmonių sąrašuose moterų daug nebūna, nes joms prasiveržti visada buvo ženkliai sunkiau, o prasiveržus būti atitinkamai įvertintoms taip pat pasisekdavo retai.
Žymesnė išimtis – Marie Curie, pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija už fizikos ir chemijos pasiekimus. Ji ne tik kardinaliai pakeitė mokslo žinias ir galimybes radioaktyvumo srityje, bet ir plačiau atvėrė moterims duris į mokslą. Nepaisant to, ir ji, žymiausia mokslininkė istorijoje, susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant stereotipus ir diskriminaciją. Minint vasario 11-ąją, Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną, apžvelkime – kiek lyčių lygybės srityje šiandien pažengęs Lietuvos mokslas?
Yra kuo džiaugtis ar nelabai?
Kad ir apie ką kalbėtume – ekonomiką, sportą, meną – visada į pagalbą ateina skaičiai, kurie dažniausiai nemeluoja. Ką skaičiai sako apie moterų padėtį moksle?
Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, vien gerus dalykus: 2022 m. iš 76 mln. mokslo ir technologijų srityje dirbančių žmonių Europos Sajungoje 52 proc. sudarė moterys. Tad gal viskas yra tiesiog puiku ir nėra apie ką čia kalbėti?
Ne, apie ką kalbėti yra. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė šioje srityje dirbančių žmonių yra moterys, inžinierių ir mokslininkų pozicijas dažniau užima vyrai – 2022 m. moterys sudarė tik 41 proc. visų mokslininkų ir inžinierių. Būtent mokslininkės/ai ir inžinierės/iai atlieka svarbų vaidmenį naudojant žmonijos sukauptas mokslo žinias, taikant technologinius principus ir prižiūrint mokslo bei technologijų veiklą. Jų indėlis labai svarbus siekiant pažangos mokslinių tyrimų srityje, kuriant teorijas ir tobulinant veiklos metodus įvairiuose sektoriuose.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų moterų mokslininkių ir inžinierių skaičius išaugo gana ženkliai – net pusantro karto. Tačiau lyčių balansas tarp mokslininkų ir inžinierių pasikeitė labai nežymiai – moterų dalis šiose pozicijose padidėjo tik 2 procentiniais punktais. Tad pokyčiai vyksta, tačiau neprasiskverbia pakankamai giliai.
O kaip Lietuvoje?
Apskritai aukštojo mokslo įstaigose kiekvieną rugsėjį studijas pradeda ženkliai daugiau moterų nei vyrų, pastaruosius kelerius metus net apie 30 proc. daugiau. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad moterys Lietuvoje sudaro 58 proc. visų doktorantūros absolventų. Lietuva pastaruosius metus Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal didžiausią moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalį. 2022 m. ji siekė 64 proc.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad moterų įgalinimo moksle klausimu Lietuva yra tiesiog absoliuti lyderė. Tačiau tikslesnis vaizdas slypi kiek giliau. Nors moterys moksle skaičiumi Lietuvoje dominuoja, statistika rodo, kad svarbesnės pareigos dažniau tenka vyrams – moterų mokslo projektų vadovių dalis siekia tik apie 36 proc. Be to, Lietuvoje moteris rečiau pamatysime aukščiausiose akademinėse pozicijose – moterys užima 40 proc. jų. Tiesa, ES vidurkis čia ženkliai mažesnis ir siekia vos 26 proc., tad bent čia Lietuvos progresas ryškus.
Vis dėlto, nepaisant didelės pažangos, kurią moterys pasiekė moksle, šiandien šioje srityje joms vis dar nėra lengva. Moterys dažnai susiduria su iššūkiais ieškodamos finansavimo savo tyrimams ar ieškodamos balanso tarp šeimos ir karjeros. Be to, ir man pačiai teko ne kartą girdėti išsakomą įsitikinimą, kad moterims sunku išsiversti moksle be turtingo vyro palaikymo.
Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, padėties nelengvina ir tai, kad ant moterų pečių dažniau krenta vaikų priežiūros rūpesčiai. Kaip asociacijos „Lyderė“ apklausoje sakė viena mokslininkė, mamoms, auginančioms mažamečius vaikus yra sudėtingiau išvažiuoti stažuotis užsienyje, o iš stažuočių sugrįžę mokslininkai vertinami geriau, lengviau gauna finansavimą.
Remiantis minėta studija, išskyrus mokslinių tyrimų institutus, kur vidutiniškai moterys uždirba kiek mažiau nei vyrai, universitetuose moterų ir vyrų atlyginimai beveik nesiskiria. Tačiau gilesnė analizė visgi atskleidžia skirtumus. Pavyzdžiui, 2019 m. Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ duomenimis, vyras, užimantis profesoriaus pareigas, uždirbo vidutiniškai 3062 eurus, o moteris – 2865 eurus neatskaičius mokesčių. Daktaro laipsnį įgijusi moteris uždirbo vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu tokį pat išsilavinimą įgijęs vyras.
Kas tai lemia? Kaip skelbė „Strata“ analitikai, moterys dažniau dirba mažiau apmokamose asistentės, lektorės, jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigybėse, o vyrai dažniau užima docento, mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas.
Nors pastaraisiais metais situacija gerėja, tačiau, remiantis „Lyderės“ atlikta studija, Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose moterys vis dar ženkliai rečiau užima aukščiausias vadovaujančias pozicijas, universitetuose moterys sudaro mažiau nei trečdalį visų rektorių. Pirmą kartą Lietuvoje valstybinio universiteto rektore moteris išrinkta tik 2018 metais.
Liūdna ir dėl to, kad kai kurių mokslo vystymui svarbių įstaigų vadovybėse moterų balso nėra. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslų akademijos prezidiume vis dar vyrauja vyrai – „vyrauja“ pačia gryniausia šio žodžio prasme, mat šiuo metu jame nėra nė vienos moters. Tai rodo, kad lyčių lygybės progresas mokslo srityje dar neatitinka visuomenės lūkesčių. Tai yra ne tik neteisinga, bet ir neskaidru, nes nėra atspindima įvairovė ir skirtingos perspektyvos, kurių gali įnešti tiek vyrai, tiek moterys. Be to, Lietuvos mokslo tarybos vadovai visais laikais taip pat buvo ir yra tik vyrai. Tokie faktai kelia susirūpinimą ir rodo, kad yra reikalingos konkretesnės ir veiksmingesnės priemonės, kurios padėtų skatinti moterų dalyvavimą aukščiausiose mokslo valdymo struktūrose.
Kokių pokyčių reikia
Dažno žmogaus, kad ir kaip to galbūt jis nenorėtų, kasdienius, o kartais ir pačius svarbiausius ir gyvenimą keičiančius sprendimus neretai nulemia vaikystėje ar jaunystėje visuomenės ar šeimos primesti stereotipai. Deja, bet jie vis dar daugiau ar mažiau įsišakniję dažno žmogaus sąmonėje. Stereotipus išrauti nelengva, bet mažais žingsneliais juos galime išguiti iš visuomenės mąstysenos.
To siekti padėtų įvairių iniciatyvų rengimas, kurios mergaites nuo ankstyvo amžiaus skatintų nebijoti rinktis STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srities specialybes. Mentorystės ir lyderystės programos galėtų mergaites supažindinti su sektinais STEAM srities pavyzdžiais ir taip plačiau atverti tiksliųjų mokslų duris.
Žinoma, tokių priemonių rezultatai pasimatys tik ateityje. Moterų įgalinimą mokslo srityje padėtų pasiekti ir kitos priemonės, kurių poveikį galėtume pamatyti ir kiek greičiau. To siekti padėtų, pavyzdžiui, lankstesnio grafiko mokslo ir studijų institucijose užtikrinimas, kas leistų moterims sėkmingiau derinti karjerą su kitomis atsakomybėmis.
Mokslo institucijos turėtų įsipareigoti įgyvendinti lyčių lygybės principus ir įtvirtinti juos savo politikoje. Svarbu, kad organizacijos bei institucijos suprastų šią problemą ir imtųsi veiksmų. Tai būtinas žingsnis užtikrinant mokslo ir visuomenės plėtrą per daugialypę perspektyvą. Reikia pokyčių ir už institucijų durų – didesnio moterų mokslininkių ir jų pasiekimų matomumo žiniasklaidoje.
Tikiu, kad moterų indėlis mokslo srityje yra išskirtinis ir gali būti įkvėpimo šaltiniu kitiems. Siekiant užtikrinti moterų lygybę moksle, svarbu toliau kurti palankią aplinką, kurioje jos galėtų išreikšti savo talentus ir pasiekti savo tikslus.
Dr. Helga Marija Kauzonė yra buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narė.
