Lietuvos žaliųjų partija ragina Žemės ūkio ministeriją atsisakyti siūlomų pakeitimų, kurie švelnina pesticidų naudojimą tvarką. Anot partijos, įdiegus siūlymus būtų apsunkintos bitininkų galimybes apsaugoti bites ir silpnėtų visa pesticidų kontrolės sistema.
Svarbiausi pakeitimai – informavimo pareigų ūkininkams mažinimas
Žemės ūkio ministerijos parengtame Augalų apsaugos produktų (šnekamojoje kalboje – pesticidų) naudojimo taisyklių pakeitimo projekte siūloma, kad ūkininkai nebeprivalėtų pranešti bitininkams, jei bitėms pavojingais pesticidais purkš nežydinčius pasėlius.
Taip pat siūloma sutrumpinti laiką, per kurį bitininkai būtų informuojami apie žydinčių pasėlių purškimą, – vietoje 2 dienų jie informaciją gautų tik likus 1 dienai iki purškimo, o kartais net tą pačią dieną.
„Tokios nuostatos praktiškai reiškia, kad apie purškimą galima sužinoti per vėlai – kai bitės jau skrenda. Bitininkai nebegali laiku uždaryti avilių ar perkelti jų į saugią vietą. Tai palieka bites be jokios apsaugos“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Anot jos, jau dabar pesticidų naudotojai informacinėje sistemoje gali nurodyti net 14 dienų trukmės purškimo laikotarpį, todėl bitininkai nežino tikslios datos ir negali planuoti apsaugos.
Bitės ir jų medus nukenčia net purškiant nežydinčius laukus
Partijos teigimu, sprendimas atsisakyti informavimo apie purškimus nežydinčiuose laukuose yra nepagrįstas, nes net nežydinčiuose pasėliuose gali augti žydinčios piktžolės ar kiti augalai, viliojantys bites. Be to, purškimo metu susidaranti dulksna gali pasiekti gretimus žydinčius laukus. Bitės, skraido kelių kilometrų spinduliu, dėl to patenka į tiesioginę riziką. Tai įrodo aplinkybė, kad meduje vis dažniau randamas normas viršijantys acetamiprido (insekticidų veikliosios medžiagos) likučių.
„Net trumpalaikis kontaktas su pavojingu pesticidu gali sukelti bičių žūtį ar orientacijos sutrikimus – bitės paprasčiausiai nebegrįžta į avilius. Stebimas ir netiesioginis poveikis, kai bitės, turinčios chemikalų kvapo, kitų yra neįleidžiamos į avilį ir per naktį žūsta. Meduje randami insekticidų veikliosios medžiagos likučiai sukelia nuostolius bitininkams, nes toks medus neatitinka maisto saugos reikalavimų ir yra netinkamas pardavimui. Vienintelė apsauga – žinoti, kada ir kur vykdomi purškimai“, – sako Laurynas Okockis, partijos vicepirmininkas ir bitininkas.
Žalieji pabrėžia, kad informavimo pareiga turėtų būti grindžiama ne vien pasėlių žydėjimu, bet ir tuo, ar naudojamas produktas pažymėtas kaip „Pavojingas bitėms“. Tai objektyvus, mokslu pagrįstas kriterijus, leidžiantis išvengti interpretacijų ir spragų apsaugos sistemoje.
Anot L. Okockio, ydinga ir jau dabar galiojanti tvarka, kai pesticidų naudotojams leidžiama nurodyti abstraktų net 14 dienų trukmės purškimo laikotarpį, nes tokie pranešimai bitininkams tampa praktiškai beverčiai.
„Avilių uždarymas ar perkėlimas galimas tik labai trumpam laikui – kelioms valandoms ar dienai. Laikyti bites uždarytas dvi savaites – biologiškai ir fiziškai neįmanoma. Todėl kai informacija netiksli ar per vėlyva, bitininkas lieka be apsaugos priemonių, o tada nukenčia bitės, o kartu ir derlius“, – sako L. Okockis.
Silpnėja visa pesticidų naudojimo priežiūros sistema
Žalieji primena, kad tai – ne pirmas reikalavimų švelninimas pesticidų naudotojams. 2024 m. rudenį buvo pakeista tvarka, pagal kurią ūkininkai turi pildyti pesticidų naudojimo apskaitos žurnalą – anksčiau jie tai turėjo padaryti per 30 dienų po purškimo, o dabar gali laukti iki metų pabaigos.
Tai reiškia, kad institucijos nebegali stebėti pesticidų naudojimo realiu laiku, todėl, anot žaliųjų, pažeidimai tampa sunkiai atsekami, o ūkininkai gali vėliau užpildyti žurnalą taip, kaip jiems patogu, o ne pagal faktą. Dėl to tampa sudėtinga nustatyti, kas purškė pavojingas medžiagas, jei, pavyzdžiui, apnuodijamos bitės ar nukenčia aplinkiniai plotai.
„Kiekvienas iš šių mažų žingsnių – terminas čia, pareiga ten – sudaro kritinę masę, kuri griauna visą prevencijos sistemą. Matome nuoseklią tendenciją mažinti pareigas ūkininkams, silpninant kontrolės grandis. Tai kelia pavojų ne tik bitininkų veiklai, bet ir visai aplinkai bei maisto saugai“, – pabrėžia I. Budraitė.
Ragina koreguoti projektą ir išlaikyti saugumo standartus
Lietuvos žaliųjų partija Žemės ūkio ministerijai pateikė oficialias pastabas, kuriose ragina neišbraukti pareigos informuoti apie purškimus visais atvejais, kai naudojami produktai, pažymėti kaip „Pavojingas bitėms“; išsaugoti galiojančius terminus ir tikslaus informavimo reikalavimus; neleisti informacinėje sistemoje žymėti perteklinių purškimo laikotarpių, mažinančių pranešimų vertę; užtikrinti subalansuotą požiūrį, į teisėkūros procesus įtraukiant aplinkosaugos ir bitininkų bendruomenes.
„Simboliška, kad teisės akto pakeitimai, kurie kelia grėsmę bitėms, svarstomi būtent Pasaulinės bičių dienos fone. Toks laikas aiškiai parodo, kad gamtos apsauga kol kas lieka antraeilis prioritetas, kai susiduria su pramoniniais interesais. Apsaugoti bites – reiškia apsaugoti save. Tai negali būti vien simbolinė žinutė šventinėmis progomis – tai turi būti konkretūs, atsakingi sprendimai teisėkūroje“, – sako Ieva Budraitė.
Bitės yra ne tik gyvybiškai svarbi ekosistemų dalis, bet ir maisto gamybos grandinės pagrindas – daugiau nei 70 % pagrindinių žmonių maisto kultūrų priklauso nuo apdulkintojų.
Gegužės 20 d. minima Pasaulinė bičių diena, kuria siekiama stiprinti jų apsaugą.
