Lietuvoje yra problemų, kurias sunku spręsti, nes reikalingos lėšos, didelės investicijos, o jas itin sudėtinga pritraukti šiuo laikotarpiu. Taip pat yra ir tokių sričių, kurios, iš pirmo žvilgsnio, irgi priskirtinos prie tų, kurioms reikia ženklios finansinės paramos, tačiau iš tikrųjų galima atrasti originalių sprendimų, kai ne pinigų kiekis, o būtent idėjos, bendras darbas ir yra pati didžiausia investicija.
Dabar dažnai kalbama apie aukštas ir kylančias iškastinio kuro – dujų ir naftos – kainas, bei automobilių sukeliamą triukšmą, taršą, išmetamąsias daleles ir jų daromą žalą aplinkai. Šalims, kurios neturi savų išteklių yra itin svarbūs alternatyvūs būdai, nes transportas šiandien yra visiškai priklausomas nuo iškastinio kuro atsargų, kurio suvartojimas vis auga. Taip pat automobilių daromas taršos mastas kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasauliniai automobilių gamintojai siūlo gelbėti situaciją ir bando kurti eko automobilius – hibridinius, elektra varomus ir pan.
Lietuvoje liepos mėnesį buvo organizuota konferencija apie elektromobilius Lietuvoje, kur paaiškėjo, kad ministerijos ir valdžios atstovai nusiteikę optimistiškai ir mano, kad elektromobilių gamyba ir šios srities plėtra Lietuvoje atneštų didelę naudą įvairiems sektoriams. Jeigu Lietuvoje būtų vykdomas elektromobilių kūrimas ir gamyba Lietuvai pritaikytu, adaptuotu keliu, tuomet rezultatas pranoktų pasaulinių kompanijų produkciją.
„Kopijuoti didžiųjų automobilių gamintojų idėjas Lietuvai būtų netikslinga, nes yra maža tikimybė, kad Lietuvoje įsikurtų tokio lygio automobilius kurianti korporacija. Atviro kodo automobilis būtų tinkamas variantas Lietuvai“ – teigia atviro kodo idėjas propaguojantis ir norintis kurti tokį automobilį Justas Ingelevičius. Atviro kodo automobilio kūrimo esmė ta, kad kuriamas automobilis nėra kopijuojamas nuo kitų, informacija apie kūrimo procesą nėra slepiama, o kuriama bendruomeniniu būdu (tokiu principu kuriama, pavyzdžiui, Wikipedia), visi dalinasi savo patirtimi, žiniomis ir bendromis jėgomis vystoma idėja, kuriamas produktas. Pasak J. Ingelevičiaus, lygiagrečiai būtų kuriama ir projektavimo-modeliavimo įranga. Toks įrankis ateityje galėtų būti pritaikomas ir kitose srityse, ne tik automobilio kūrimui. J. Ingelevičius mano, kad „apskritai daiktą vadinti ekologišku nėra teisinga, jeigu jis nėra sukurtas atviro kodo būdu. Į ekologiją reikia žvelgti plačiau, kad bendruomenė suvienijusi savo jėgas, žinias kuria produktą, kuris nebus žalingas jų aplinkai. Atviras kodas garantuoja, kad žmonės susikurs būtent tai, ko jiems reikia, o ne tai ką sukuria pasaulinė korporacija (viską kruopščiai slėpdama ir pateikdama tik galutinį rezultatą) ir paskui įperša vartotojui reklamos būdu. Bendruomeniškai sukurtas produktas užtikrina, kad jis bus vartojamas. Taip pat, šiuo atveju, svarbu, kad sukurtas automobilis iš tikrųjų būtų ekologiškas, draugiškas aplinkai ir sumažintų įprastų automobilių daromą žalą.“
