Trečiadienį Seimo jungtiniame Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje dėl verslinės žūklės ribojimo vyko aršios diskusijos. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys posėdyje palaikė nuo ateinančių metų pradžios įsigaliosiančius teisės aktus, kurie ribos verslinę žvejybą vidaus vandenyse.
Pasak L. Balsio, šiandien pirmiausia reikia žiūrėti į realią situaciją, susijusią su žuvies ištekliais, kad nebūtų padaryta žala gamtai, o verslininkams reikėtų sudaryti sąlygas persiorientuoti, tam tikrose vietovėse siūloma leisti užsiimti žvejyba tiems, kurie ją propaguoja kaip etnografinį paveldą ir kaimo turizmo dalį.
„Mokslininkai pastebi tendencijas, jog tam tikruose ežeruose žuvų ištekliai sparčiai senka, todėl verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse padės išsaugoti ir atkurti išteklius. Lietuvoje verslinė žvejyba beveik neegzistuoja. Tai – mirusi verslo šaka, neturinti jokios perspektyvos. Verslininkams, ieškantiems išeities matau tik vieną galimybę – norintys šioje srityje užsiimti verslu, žuvis vartojimui gali veisti specialiuose tvenkiniuose, moderniais būdais. Žvejybos įmonių persiorientavimui sudarytos visos sąlygos – tai galima padaryti ir pasinaudojus Europos žuvininkystės fondo lėšomis. Taip pat nepainiokime verslinės žvejybos ir turizmo. Jei tam tikruose regionuose, kuriuose yra senos žvejybos tradicijos, ji yra tapusi etnografinio paveldo dalimi, žmogui, norinčiam tęsti ir demonstruoti vietos tradicijas ir įsigijusiam leidimą propaguoti bei turistams rodyti senolių žvejybos būdus, turinčiam sunumeruotus ir registruotus žvejybos įrankius, tai neturėtų būti draudžiama. Tačiau tai turi būti aiškiai ir griežtai reglamentuota, kad etnografinio paveldo skatinimas nevirstų versline žvejyba“, – sakė L. Balsys.
Parlamentaras pastebėjo, jog Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja daugiau nei 100 tūkstančių tonų žuvų, todėl ežerų versliniai sugavimai, kuriuos sudaro 72 tonos, neturi praktiškai jokios reikšmės gyventojų aprūpinimui žuvimi, daugiausiai 200 valstybės remiamų verslininkų. Verslinės žvejybos indėlis į Lietuvos biudžetą taip pat ženkliai menkesnis, nei žvejų mėgėjų.
„Versline žvejyba užsiimančios įmonės mokesčių į valstybės biudžetą įdeda minimalų įnašą, o mokesčių mokėtojai verslininkus dar ir remia, nes šie atleisti nuo PVM mokėjimo, taip pat gauna beakcizį dyzelį. Tuo tarpu žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą 2013 metais jau sumokėjo daugiau nei 5 mln. litų, kurie paskirstyti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui“, – teigia L. Balsys.
Taip pat kyla abejonės ir dėl versline žvejyba užsiimančių įmonių skaidrumo. Pavyzdžiui, Kauno mariose žvejyba užsiimanti įmonė UAB ,,Arborator“ veikia medienos apdirbimo srityje, UAB ,,Vidora“ teikia švaros ir valymo paslaugas, UAB ,,Kamesta” – statybos bendrovė.
Pagal nuo naujų metų įsigaliojusius teisės aktus verslinė žvejyba Lietuvoje bus leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje, taip pat bus leidžiama ir specializuotoji ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.
