Kodėl Belgijoje, Danijoje ar net kaimyninėje Estijoje gimsta daugiau inovacijų nei Lietuvoje, priežasčių galime rasti begalę – pradedant nuo švietimo sistemos ir baigiant finansų trūkumu. Svarbiausias klausimas – kokių sprendimų reikia siekiant paskatinti šalies inovatyvumą ir pažangą? Prieš septynerius metus šiam tikslui buvo pasitelktas mokslo populiarinimo tinklas STEAM.
Kaip rodo Europos Komisijos atliktas Europos inovacijų rezultatų vertinimas, Belgija, Danija, Suomija, Švedija yra priskiriamos prie inovacijų lyderių, jų inovacijų diegimo rezultatai daug geresni už ES vidurkį. Austrija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai yra stipriosios novatorės. Tuo metu Lietuva priskiriama tik prie trečios pažangos grupės, nes mūsų šalies rezultatai prastesni už ES vidurkį. Ką galime padaryti, kad tai pakeistume? Pradėkime ugdyti novatorių kartą.
STEAM tinklas
Dar 2014 m. gimė idėja sukurti mokslo populiarinimo tinklą moksleiviams. Tuomet būdama švietimo ir mokslo viceministre buvau paskirta koordinuoti ir įgyvendinti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, koncepciją. Lietuvoje buvo įsteigti penki integruoti mokslo-verslo bendradarbiavimo centrai – Slėniai (kaip Silicio slėnis, bet Lietuvoje), veikiantys atviros prieigos principu.
Tai savo mastais ir lėšomis buvo didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Bendra investicijų į minėtus penkis slėnius suma siekė beveik milijardą eurų. Sukurta moderni, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti mokslinių tyrimų infrastruktūra, pasirengusi įgyvendinti aukštųjų technologijų verslo užsakymus.
Slėnis – tai kompleksinė struktūra. Mokslininkams tai yra puiki vieta, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus, studentams – vieta studijuoti, verslininkams – vieta pasisemti idėjų ir vystyti eksperimentinę plėtrą, o išvykusiam gabiam jaunimui – vieta, kur grįžti ir kurti.
Geriausią įrangą turinčiose laboratorijose turėjo gimti ne tik grynasis mokslas, bet ir nauji rinkoje paklausūs aukštos pridėtinės vertės produktai ir paslaugos, inovatyvūs sprendimai. Slėnių vizija yra patraukli, tačiau, įgyvendinant ją, Slėnių veikloje buvo pastebėta mokslo-verslo bendradarbiavimo, inovacijų kultūros ir tradicijų stoka arba visiškas to nebuvimas, bendrai pagal inovacijų lygį Lietuvos pozicija nedžiugino.
Inovacijų skatinimas
Kodėl vienose pasaulio vietose inovacijos yra dažnesnės ir ekonomikos augimas intensyvesnis nei kitose? Išanalizavus tarptautinę praktiką, pažangiausių šalių švietimui, mokslui ir technologijoms skiriamą finansavimą, šalių vadovų ir vyriausybių prioritetus, moksleivių pasiekimus, mokytojų rengimą ir jiems skiriamą finansavimą, taip pat visa tai palyginus su Lietuvos situacija, išvados nenustebino, bet aiškiai suvokiau, kad reikalingi visiškai nauji sprendimai siekiant šalies inovatyvumo ir pažangos.
Kaip rodo tarptautinė patirtis, šalies inovatyvumas tiesiogiai priklauso nuo mokslo populiarumo ir pastangų padaryti jį patrauklų ir suprantamą visuomenei, o ypač jaunimui. Taigi, įvertinus Slėnių veiklą, tendencijas švietime, tarptautinę praktiką bei galimybes, kilo mintis, jog ne nuo to galo pradėjome.
Visų pirma, reikėtų investuoti į inovacijų kultūros formavimą, o jau paskui laukti rezultatų iš Slėnių, investuoti į novatorių kartą, nuo mažens vaikus įtraukti į mokslo populiarinimo tinklą sudarant jaunimui sąlygas susipažinti su gamtos mokslais, kurti, eksperimentuoti ir įgyvendinti savo idėjas nuo ankstyvosios vaikystės, taip pat reikia motyvuoti mokytojus, skatinti mokslą ir verslą prisidėti prie novatorių kartos ugdymo. Tada ir pasiūliau, kad tokį tinklą sudarytų STEAM centrai (Norvegijos patirties prototipas), mokyklų laboratorijos ir interaktyvus Mokslo muziejus.
Kartu su švietimo ir mokslo ministerijos komanda važiavome į mokyklas, į kolegijas, į universitetus, į savivaldybes pas merus, pristatinėjau STEAM ugdymo parengtą koncepciją bei mokslo populiarinimo tinklo viziją ir šio tinklo įgyvendinimo planą bei finansavimą.
Rezultatai
2015 m. dešimt Lietuvos miestų – regionų centrai – priėmė Švietimo ir mokslo ministerijos kvietimą steigti STEAM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrus mokiniams, o Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą, kaip interaktyvų mokslo muziejų visiems Lietuvos gyventojams, buvo priimtas sprendimas statyti Kaune.
Džiugu šiandien matyti, kad mano padarytas įdirbis įvertintas, Lietuvoje jau steigiami STEAM centrai, kuriamos naujos mokyklų laboratorijos ir atnaujinamos esamos, mokslo ir technologijų populiarinimo centras – Mokslo sala šiuo metu sėkmingai statomas Kaune.
Galėčiau šia optimistine gaida ir pabaigti šį tekstą, bet yra dar vienas svarbus elementas, tiesiogiai susijęs su šalies gerove ir pažangos perspektyvomis, be kurio Slėnių ir STEAM idėjų norimi rezultatai taip ir liks horizonte – tai šalies jaunimas – blaivus, motyvuotas, sveikas jaunimas, neapsvaigęs nuo pastaruoju metu nesubrendusių ir kompleksuotų politikų peršamų svaigalų perspektyvos.
Manau, sutinkate, kad jaunimo ateities klausimas – tai ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užduotis. Siekti šalies pažangos reikia blaivoje aplinkoje.
Komentaro autorė: Dr. Helga Marija Kauzonė, Lietuvos žaliųjų partijos tarybos narė, ėjusi švietimo ir mokslo viceministrės pareigas
