Kol visi nerimauja dėl Gedimino kalno, Vilnių siaubiančios liūtys griauna Belmonto užtvanką – kyla pavojus ne tik upės ekosistemai, bet ir žmonių saugumui. Tuo metu atsakingos institucijos nesutaria dėl užtvankos likimo – kol Aplinkos ministerija ragino užtvanką išardyti ir taip atstatyti natūralią upės vagą, kitos institucijos, siekdamos užkirsti kelią užtvankos pašalinimui, suteikė šiam objektui kultūros paveldo statusą.
Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkui Laurynui Okockiui, kaip neetatiniam aplinkosaugos inspektoriui, ypač nerimą kelia dar labiau pablogėjusi užtvankos būklė. „Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo avarinės būklės pašalinimo darbus, tačiau tam jau vėlu. Pakako vienos gausios liūties ir užtvanka ėmė dar labiau griūti, šiuo metu iki kritinio lygio jau pasvirusi ir virš užtvankos esančio tilto kolona. Tai rodo, kad turime nedelsiant imtis veiksmų ir pašalinti užtvanką, kol niekas nenukentėjo“ – teigia Laurynas Okockis.
Kaip teigia J. Virbicko premija už nuopelnus žuvų išteklių tyrimo, apsaugos ir atstatymo srityse apdovanotas ichtiologas, Antanas Kontautas, „matome, kad upė pati atstato save ir mes jai turime tik padėti, o ne trukdyti. Verčiau Vilniaus savivaldybė užsiimtų kuo skubesniu Gedmino kalno gelbėjimu, o ne leistų pinigus jokios vertės neturinčių betono blokų tvirtinimui. Labai tikiuosi dar vienos liūties, kuri pagelbėtų upei, nes bet kuri užtvanka yra natūralios upės ekosistemos pažeidimas. Žmogui visada reikėjo energijos šaltinio ir tekantis vanduo buvo vienas iš jų, kažkada net vienintelis. Tačiau laikai keičiasi ir metas suvokti, kad natūralios gamtinės ekosistemos turi didelę vertę ir yra žmonijos „žaliasis” kapitalas”.
Jam antrina ir visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius, kurio teigimu, „gamta eilinį kartą bando vaduotis iš betono gniaužtų. Tik kyla klausimas, ar to pagaliau užteks, kad Vilniaus miesto savivaldybė suprastų, jog avarijos padarinius reikia nedelsiant tvarkyti išardant užtvanką? Ar vėl bus švaistomos lėšos smėlio maišams ir laukiama nelaimės, tilto griuvimo, lašišų lizdų nuplovimo?“.
Diskusijos dėl užtvankos likimo prasidėjo dar praėjusiais metais, kai užtvanka pirmą kartą įgriuvo ir pro ją ėmė veržtis vanduo, tačiau pagreitį įgavo tik Aplinkos ministerijai prabilus apie planus užtvanką išardyti, kadangi ji neatlieka jokios naudingos funkcijos ir yra blogos būklės. O tuo metu upė – įrašyta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.
Aplinkos ministerijos planams ėmė priešintis Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir kaip mat ėmėsi veiksmų, kad užtvanka būtų įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir jai būtų suteiktas kultūros vertybės statusas. Netrukus klausimą jau svarstė Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir nutarė pradėti Leoniškių Prancūziškojo malūno statinių komplekso, kurį sudaro malūnas, užtvanka bei privedimo ir nuvedimo kanalas, įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūras.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininko Lauryno Okockio, tokiu būdu bandoma užkirsti kelią Aplinkos ministerijos sprendimui pašalinti Belmonto užtvanką. „Iki šiol jokiu kultūros paveldu nelaikyti ir visiškai neprižiūrėti keli betono blokai upėje yra beatodairiškai ginami. Stebina, kad tai daro institucijos, kurias įstatymas įpareigoja užtikrinti ekosistemų stabilumą, gerą ekologinę būklę. Tai sufleruoja apie akivaizdų su Belmonto užtvanka susijusio verslo interesų propagavimą“.
