Likus kelioms dienoms iki Niujorke vyksiančio pasaulio lyderių susitikimo dėl klimato kaitos mažinimo, Lietuvos žaliųjų partija, remdama nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi dėl Lietuvos pozicijos Europos Vadovų Taryboje svarstant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus 2030 metams, šiandien oficialiai kreipėsi į prezidentę, premjerą, aplinkos ir energetikos ministrus ragindama neryžtingus politikus imtis aktyvesnių veiksmų, sprendžiant klimato kaitos problemą ir siekti ambicingesnių siekių pasaulio lyderių suvažiavime.
KREIPIMASIS
Dėl ambicingesnių siekių pasaulio lyderių suvažiavime dėl klimato kaitos
Rugsėjo 23 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke vyks pasaulio lyderių suvažiavimas dėl klimato kaitos.
Pasaulinė meteorologų asociacija skelbia, kad 2013 metais anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas, o per pastaruosius 30 metų auga greičiausiai. Klimato kaitos padariniai vis didėja. Naujausiais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis (2013 m.), trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio, metano ir diazoto oksido koncentracija Žemės atmosferoje nuo atskaitos tašku pasirinkto ikiindustrinio laikotarpio padidėjo po 42 proc., 153 proc. ir 21 proc. Tokio šių dujų koncentracijos lygio planetos atmosferoje nebuvo pastaruosius 800 tūkstančius metų.
Pagrindinėmis anglies dvideginio išmetimo į atmosferą priežastimis laikomas iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) naudojimas ir planetos miškingumo mažėjimas. Anglies dvideginis Žemės atmosferoje išsilaiko nesuiręs mažiausiai kelis šimtus metų, o vandenynuose jo gyvavimo laikas dar ilgesnis.
Rugsėjo 21 d. piliečiai visame pasaulyje (130 valstybių) surengtuose žygiuose, mitinguose ir kt. renginiuose ketina išreikšti susirūpinimą dėl pasaulio politikų neryžtingumo, ieškant sprendimų ir formuojant politiką, padėsiančią mažinti klimato kaitą.
Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ yra numatyta, kad: iki 2020 metų, lyginant su 1990 metais, būtų sumažinta šiltnamio efektą skatinančių dujų emisija 20 proc. (jei įmanoma iki 30 proc.), šalys įsipareigoja iš atsinaujinančios energetikos pagaminti 20 proc. reikalingos energijos, o energetikos efektyvumą pakelti 20 proc. Sveikintina tai, kad Europos Sąjungos mastu šie tikslai yra nuosekliai įgyvendinami ir greičiausiai bus pasiekti. Lietuvai su nepriklausomybe praradus taršią sovietinę pramonę, oro tarša ženkliai sumažėjo ir mes galime tapti šalimi – lydere, kuri skatina ne tik Europą, bet ir pasaulį ryžtis siekti ambicingesnių tikslų. Ambicingesni tikslai atsinaujinančios energetikos skatinimo politikoje ne tik leis prisidėti mažinant klimato kaitą, bet taip pat leis Lietuvai greičiau pasiekti energetinę nepriklausomybę.
Raginame rugsėjo 23 d. vyksiančioje Jungtinių Tautų Vadovų taryboje bei Lietuvos aplinkosaugos ir energetikos politikoje siekti šių tikslų:
- Iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 proc., lyginant su 1990 m.
- Iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių energijos dalį galutiniame suvartojime iki 45 proc.
- Iki 2030 m., lyginant su 2005 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 40 proc.
Lietuvos žaliųjų partija
Linas Balsys
