Pastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis.
Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau
Kad ir kuris politikas kalbėtų per žinias, visi siūlo tik puikius dalykus. Ar tai fiksuotą 24 centų kainą už kilovatvalandę elektros, ar tai kelis kartus mažesnę dujų kainą, ar šildymo kompensacijas beveik visiems. Energetikos ministras D. Kreivys išvis pareiškė, kad „kainos neturi erzinti žmonių“ ir Vyriausybė tuo pasirūpins. Po tokių žodžių, manau, reikėtų pagalvoti apie paminklą jam. Ką dar nuostabesnio galėtų pasakyti ministras? Ypač šiuo laiku, kai pagal infliaciją esame vieni pirmųjų ES.
Šalies gyvenimo naujienos primena tarsi raudų maratoną. Verslininkų asociacijos viena po kitos pasakoja, kaip viskas blogai ir valstybė turi kompensuoti jų patiriamus nuostolius arba jie bankrutuos. Nuo vištų augintojų iki manikiūro meistrų, visi gąsdiną Vyriausybę, kad kels kainas. O jūs, politikai, jau galvokit kaip žmonės alkani ir su nesutvarkytais nagais įvertins jus už tai. Suprantama, politikams baisu, todėl skuba ruošti kompensacijų maišus.
Suprantama, šalis išgyvena sunkų periodą, kuris ne mūsų buvo sukurtas (pandemija, karas, ekonominiai svyravimai, energetikos sutrikdymas ir t.t.), todėl Vyriausybė turi aktyviai reaguoti į tai, padėdama sunkiau besiverčiantiems žmonėms ar palaikydama šalies ūkio tvarumą. Ir, suprantama, skolinimasis yra vienintelis variantas esamoje situacijoje, kai šalis recesijoje gali atsidurti dar iki Naujųjų metų.
Tačiau svarbiausias klausimas – ar esamoje krizinėje situacijoje, išdalindami didžiausius savo istorijoje pinigų maišus, mes kažką gero sukursime valstybei? O gal tiesiog išmesime šiuos pinigus pravalgymui ir tolesniam infliacijos pūtimui? Be to, sparčiai kylant šalies skolinimosi kainai, tai greičiausiai yra viena iš paskutinių galimybių (artimu ir vidutiniu laikotarpiu) imtis reikalingos valstybės transformacijos nesiimant labai skaudžių priemonių.
Valstybei ir jos ekonomikai reikia transformacijos
Kokius pokyčius turiu omenyje? Tai transformacija į visuomenę, kuri vystosi darnoje su aplinka. Tai yra ir neutralumas klimato atžvilgiu, ir nulinė tarša, ir biologinės įvairovės išsaugojimas, ir kt. Tai svarbu padaryti ne amžiaus pabaigoje ar viduryje, o dabar, nes amžiaus pabaigoje tiesiog neturėsime kur gyventi. Kiekviena Jungtinių Tautų mokslininkų ataskaita vis aiškiau mums pateikia, koks pragaras laukia, o vis dažnėjantys natūralių kataklizmų vaizdai iš visų pasaulio kampelių puikiai tai iliustruoja.
Apie šią transformaciją ne kartą kalbėjo tiek mūsų Prezidentas, tiek Vyriausybė, tiek bene visi Lietuvos svarbiausi sprendimų priėmėjai, bet kai ateina diena kažką daryti, svarbiausiu užsiėmimu tampa mūsų vardu paskolintais pinigais ramstyti savo reitingus. Taip mes vis prarandame ir prarandame savo galimybes.
Transformacijos vilkinimo žalą mes kaip niekada gerai galime matyti ir šiandienos ekonomikoje. Pvz., iš 35 tūkstūkstančių renovuotinų daugiabučių tik 4 tūkstančiai yra atnaujinti. Todėl savo brangią energiją ir pasiskolintus pinigus (šildymo subsidijoms) tiesiogiai išleidžiame šildyti orą lauke.
O mūsų pinigai, skirti brangiai energijai importuoti, jau daug anksčiau galėjo būti skirti plėtoti atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių gamina tik 21% savo suvartojamos elektros. Visą kitą importuoja (arba kaip elektrą, arba kaip iškastinį kurą deginimui). Ką Lietuva darė per visus tuos 13 metų nuo Ignalinos atominės uždarymo (kai neteko savo elektros generavimo), kad būtų kitaip? Sunku suprasti.
Situacija su energija šildymui kiek geresnė. Apie pusę jos Lietuva apsirūpina iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau vėlgi kyla daug klausimų. Kodėl Vilnius, didžiausias šilumos energijos naudotojas, iki šiol vis dar neturi biokuru kūrenamos jėgainės? Planuojama, kad dar kitą šildymo sezoną jau visu pajėgumu veiks Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri turėtų padengti apie 40 proc. Vilniaus šilumos poreikio. O kas padengs tą likusį kiekį?
Vėlgi, smagiai kvėpuosime mazuto dūmais, kaip siūlė aplinkos ministras S. Gentvilas. Lietuvoje kasmet oro užterštumas nusineša beveik 3 tūkst. žmonių gyvybių ir tai yra vienas iš didžiausių mirtingumo nuo oro taršos rodiklių tarp ES šalių. Taigi mes prarandame ne tik savo galimybes, pinigus, bet sveikatą ir gyvybes. Dėl politikų, kurie niekaip nesugeba diegti pokyčių.
Metas taisyti ne tik politikų reitingus
Suprantama, pokyčių reikia ne tik energetikoje. Viena verkiant reikalinga reforma yra valstybės tarnyboje, nes be efektyvios valstybės tarnybos nebus jokios valstybės transformacijos. Daugiau nei dešimtmetį jai buvo taikoma stagnavimo ir diržų veržimosi medicina. Šiandien valdantys politikai, gaminę šiuos vaistus, turbūt kaip niekad gerai suvokia koks „puikus“ rezultatas pasiektas, kai valstybei reikia dorotis su daugeliu krizių vienu metu. Nėra nei žmonių, nei motyvacijos.
Tiesa, Vyriausybė išspaudė šiokią tokią reformą, pakeliant institucijų vadovų atlyginimus, nuimant atlyginimų ribas, panaikinant privilegijas už sukauptą stažą. Bet neskyrė jokių pinigų pakeisti padėtį valstybės tarnyboje. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas teigia, kad 2023 m. biudžete geriausiu atveju gali būti numatytas net 10% (esant 23% infliacijai) darbo užmokesčio padidėjimas valstybės tarnautojams, keičiant bazinius dydžius iki lygio, buvusio prieš 2008 m. krizę. Ir tai, pasak jo, turėtų skatinti pokyčius valstybės tarnyboje. Turbūt aišku, į kurią pusę.
Kaip ten bebūtų, skubių problemų valstybėje turime daug, bet kaip ir visuomet siekiama taisyti tik politikų reitingus. Pinigų dalinimas visiems, tiek gyventojams, neatsižvelgiant į jų materialinę situaciją, tiek verslams, nevertinant, kiek jie svarbūs valstybės transformacijai, ar kiek jie patys prisideda prie resursų taupymo ir transformacijos, yra labai populiarus, nes juk visi mėgsta Kalėdų dovanas. Tik Kalėdų seneliui bent reikia įrodyti, kad buvai geras visus metus, o mūsų politikams tai nėra svarbu. Gali vengti ir nemokėti mokesčių valstybei, užsiimti taršia veikla, ar išvis nieko nedaryti, vis tiek būsi apdovanotas. Taigi laikykimės, gerųjų politikų subsidijų cunamis ateina.
Komentaro autorius: Svajūnas Plungė, Lietuvos žaliųjų partijos narys.
