Reaguodami į Europos žaliųjų partijos kongreso sprendimą į savo narius priimti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Lietuvos žalieji teigia esą nusivylę ir įžvelgia grėsmę dar didesniam žaliosios politinės minties diskreditavimui.
Europos žalieji – politinė partija, atstovaujanti nacionalinėms partijoms visoje Europoje, kurios vadovaujasi žaliųjų vertybėmis. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, sako, kad demokratai „Vardan Lietuvos“ esminio žaliojo kriterijaus neatitinka ir kritiškai vertina europiečių sprendimą.
„Panašu, kad Europos žaliuosius ištiko politinis daltonizmas, – sako I. Budraitė. – Visiems bent šiek tiek atidžiau sekantiems politinį šalies gyvenimą, turėtų būti akivaizdu, kad demokratai yra ne ideologiniu, o pragmatiniu pagrindu suformuota politinė organizacija.“
Budraitė pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog žalioji politika apima tik su gamta ar gyvūnija susijusius klausimus. Anot jos, tai kompleksinė pažiūrų sistema apimanti žmogaus teisių apsaugą, socialinį teisingumą, stipresnį valstybės vaidmenį reguliuojant gamtinių išteklių apsaugą, o demokratų darbotvarkėje, pasak politikės, šios temos nėra pakankamai atspindimos arba pasireiškia tik deklaratyviai.
„Esame nusivylę nors ir ne vienbalsiu, tačiau vis vien priimtu Europos žaliųjų partijos sprendimu į šeimą įtraukti vos prieš dvejus metus įsteigtą partiją, kuri nacionalinėje politikoje ne tik neatstovauja progresyvios žaliosios darbotvarkės, o dar ir jai trukdo“, – teigia Lietuvos žaliųjų pirmininkė.
I. Budraitė atkreipia dėmesį į prieštaringus demokratų atstovų veiksmus Seime: kaip jie balsuoja dėl įstatymų ar jų pataisų.
„Pavyzdžiui, balsuojant dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo net penki frakcijos atstovai balsavo prieš, nors oro taršą ir transporto įtaką klimatui mažinančios priemonės – vienas žaliosios darbotvarkės prioritetų.
Demokratų ir Europos žaliųjų nuomonės nesutampa ir kailinių žvėrelių klausimu: pastarieji tvirtai pasisako prieš gyvūnų žudymą dėl mados, o „Vardan Lietuvos“ frakcijoje tik 5 nariai iš 16 balsavusių pritarė šio verslo draudimui Lietuvoje.
Demokratai palaiko ir brakonieriavimo rizikas stiprinančių naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą. Prieš jį balsavo tik viena demokratų frakcijos narė – naujokė Silva Lengvinienė, matyt, dar nepamiršusi Laisvės partijos, kurią neseniai paliko, pozicijos.“
Žaliųjų pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį į nenuoseklų demokratų politikų požiūrį į Lietuvos miškų valdymą.
„Dabartinio demokratų lyderio, o dar visai neseniai valstiečius atstovavusio Sauliaus Skvernelio, vadovaujama Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę metinę valstybinių miškų kirtimų normą.
Be to, frakcija neatsiliepė į kvietimą pasirašyti dvejus metus profesionalų vystytą susitarimą dėl miškų, o vietoj to siūlo švaistyti žmonių laiką ir valstybės resursus referendumui, neįvertindama ir rizikų, pavyzdžiui, kas nutiktų, jei referendumo klausimui nebus pritarta. Tikri miškų puoselėtojai nestato tokios rizikos ant stalo“, – sako I. Budraitė.
Lietuvos žaliųjų partijos vadovė pastebi, kad demokratų atstovai viešai pasisako prieš reikalingas aplinkosaugines iniciatyvas. Anot jos, pavyzdys – Kęstutis Mažeika, figūruojantis ūkininkų protestuose ir besipiktinantis aplinkosauginiais reikalavimais.
I. Budraitė taip pat akcentuoja, kad Europos žalieji išsiskiria ypač progresyvia ideologija – jie gina žmogaus, ypač migrantų, seksualinių mažumų, moterų teises, o tai neretu atveju kertasi su Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ retorika.
„Saulius Skvernelis dar pernai teigė nematantis pridėtinės vertės į kovą su smurtu prieš moteris nukreiptos Stambulo konvencijos ratifikavime. Didžioji dalis demokratų frakcijos nepalaikė civilinės partnerystės įstatymo pateikimo“, – primena I. Budraitė.
Anot jos, ypač iliustratyvi buvo ir demokratų reakcija į Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos dalį susijusią su lytiniu švietimu.
„Demokratai siūlė išbraukti lytiškumo ugdymo temą iš šios programos ir vietoj to įtraukti ją į etikos arba tikybos pamokas, tokiu būdu pademonstruodami, kad prioritetu laiko ne asmens teisę į sveikatą ir kokybišką jos priežiūrą, ne mokslu grįstą lytinį švietimą, o dogmatizuotą bažnyčios mokymą“, – akcentuoja I. Budraitė.
„Nesame naivūs, suprantame, kad ir europiniu lygiu vyrauja politinis išskaičiavimas ir savo gretose turėti pareigas einantį eurokomisarą yra prestižo reikalas, galintis konvertuotis į mandatus būsimoje Europos Parlamento kadencijoje. Vis dėlto kyla pagrįstų būkštavimų, kuriuos išsakėme ir Europos žaliųjų partijos vadovybei, kad toks politinis daltonizmas gali diskredituoti pasitikėjimą žaliąja politine mintimi ne vien Lietuvos, bet ir platesniu mastu“, – įžvalgomis dalijasi I. Budraitė.
Prancūzijoje šį savaitgalį vyksta Europos žaliųjų partijos kongresas, kurio metu tvirtinamas rinkiminis manifestas, renkamas Spitzenkandidaten duetas (kandidatų lyderių, reprezentuojančių visas žaliąsias partijas Europos parlamento rinkimuose), aptariami kiti klausimai.
