Penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektą „Rail Baltica“ aptartos jo įgyvendinimo aktualijos. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys, tardamas sveikinimo žodį susirinkusiems diskusijos dalyviams pabrėžė, kad „Rail Baltica“ atvers galimybes ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos jūros regionui.
„Ne veltui „Rail Baltica“ Vyriausybės ir Parlamento lygmenyje pripažintas strategiškai svarbiu projektu. Jo įgyvendinimas ne tik padės mums integruotis į Europos transporto tinklą, palengvins keleivių, krovinių vežimą, bet ir parodys, kad yra projektų, kurie ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime vienija Europą. Tokia svajonė, kaip iš Helsinkio traukiniu nuvažiuoti į Varšuvą, tikrai yra amžiaus projektas. Džiaugiuosi, kad po derybų, diplomatinio ir ekspertinio darbo ir Vilnius, kaip sostinė, tampa šio projekto dalimi, todėl šiandien galime kalbėti apie penkių sostinių susijungimą“, – sakė L. Balsys.
Ankstesniame projekte „Rail Baltica“ jungties su Vilniumi nebuvo, tačiau šį rudenį Lietuvos sostinės prijungimas prie projekto įtvirtintas Europos Sąjungos Transporto ministrų Tarybos metu pasirašytojoje bendroje deklaracijoje tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos, kuriam lapkritį pritarta Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimo metu Rygoje.
L. Balsys taip pat pabrėžė, kad „Rail Baltica“ neliktų tik trijų Baltijos valstybių projektu. „Jei į projektą plačiau įsijungs Lenkija, Suomija, mes turėsime transeuropinį transporto koridorių, kurio dėka tapsime moderniu regionu. Šis projektas neabejotinai prisidės prie viso Baltijos jūros regiono plėtros. Pagal Europos Sąjungos strategiją, Baltijos jūros regiono plėtra – vienas iš prioritetinių siekių. Siekiama, kad Baltijos jūros regionas taptų taptu dinamiškiausiu, ekonomiškai sparčiausiai augančiu ir geriausiai gyvenančiu regionu visoje ES. Turėdami šį transporto projektą, tikrai galėsime tai pasiekti“, – kalbėjo L. Balsys.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, nemažiau svarbu yra tai, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui skirti finansavimą ketina Europos Sąjunga, todėl dabar aktualu, kad projekto dalyvės vieningai dirbtų, siekiant laiku pateikti paraišką Europos Sąjungos finansavimui gauti, nes ,,Rail Baltica“ projektas galės būti įgyvendinamas tik tuo atveju, jei bus gautas 85 proc. ko-finansavimas iš ES fondų visiems jo projekto įgyvendinimo etapams (techninio projekto parengimui, žemės išpirkimui, infrastruktūros statymui ir kt.). „Rail Baltica“ projektui numatytas finansavimas jau ateinančių metų biudžete. Tai padės pradėti pagrindinius, įgyvendinimo laukiančius darbus.
Diskusijoje, surengtoje Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Europos reikalų komiteto iniciatyva, dalyvavę bendrovės AECOM, pateikusios „Rail Baltica“ galimybių studiją bei Europos Komisijos atstovai teigė, kad plėtojant geležinkelio tinklą svarbu ne tik ekonominė, socialinė projekto nauda, bet ir jo poveikis aplinkai. Pabrėžta, kad projektas neturi paveikti saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“ priklausančių vietovių, jų bioįvairovės. Šis projektas taip pat laikomas ir efektyvia priemone mažinant CO2 emisiją.
Nuotraukos O. Posaškovos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
