Tai, kad pacientai turi ilgai laukti savo eilės patekti pas gydytojus-specialistus, nėra jokia paslaptis. Epizodiškai viešojoje erdvėje pasirodantys pasipiktinimo atvejai, deja, ne apie išimtis, o veikiau apie nuolatinę realybę, kuri vargina ne tik pacientus, bet ir gydytojus. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas – itin svarbus visuomenės gerovės ir sveikatos rodiklis. Tad kodėl vis dar nesiseka jo pagerinti?
Savivaldybės resursai yra riboti. Tai supranta visi. Bet taip pat svarbu pripažinti, kad ir sveikatos priežiūros sistemos ištekliai yra riboti, todėl savivaldybės turi atlikti savo vaidmenį. Būdamos gydymo įstaigų steigėjomis savo miestuose ar rajonuose, savivaldybės turi visus instrumentus – finansinius, vadybinius, logistinius bei technologinius – pagerinti situaciją iš esmės. Misija pagerinti gydytojų darbo sąlygas ir sumažinti pacientų eiles yra įmanoma.
Pagalvokime: savivaldybei priklausančias poliklinikas ar ligonines suskaičiuoti galima ant vienos rankos pirštų. Net Vilniuje! Taigi ko gali ir turi imtis savivaldybių administracijos?
Receptai biudžeto skirstymui
Pirmiausia, savivaldybė turi sudaryti patrauklias sąlygas specialistams dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.
Taip pat savivaldybės turėtų peržiūrėti miesto biudžeto paskirstymo prioritetus ir, pvz., vietoj investavimo į kai kurių kelių siaurinimą ar girliandas, skirti papildomą finansavimą savo poliklinikoms ir įdarbinti vadybininkus gydytojams į pagalbą (dar liks lėšų asfaltui ir vazonams). Kitaip tariant, ne ministerija turi savivaldybei pasakyti, kaip pagerinti gydymo įstaigos vadybinį darbą ar įdarbinti vadybininką į polikliniką, o savivaldybė pati gali priimti protingus sprendimus ieškant naujų būdų, kaip padidinti gydymo įstaigų efektyvumą.
Yra įvairių būdų finansuoti gydymo įstaigas. Vienas iš jų – priemokos už pasiekimus. Kaip praktiškai tai gali būti įgyvendinta? Pavyzdžiui, savivaldybės specialistams atliekant išankstinio pacientų registravimo gydymo įstaigose efektyvumo stebėseną ir už tam tikrus pasiekimus įstaigas finansiškai paskatinti. To rezultatas: didesnis paslaugų prieinamumas, mažesnis laukimo pas gydytojus laikas, didesnis atlygis gydytojams. Jeigu gydytojų komandos būtų pastiprintos vadybiškai, o ambulatorinių įstaigų (poliklinikų) gydytojų-specialistų „talonėliai“ pilnai išnaudojami, poliklinikos kabinetai būtų įveiklinti kiekvieną darbo dieną iki vakaro ir pacientai turėtų galimybę patekti pas gydytojus greičiau.
Telemedicinos potencialas
Tam tikras išteklių ribotumas skatina organizacijas ieškoti naujų galimybių. Savivaldybės – ne išimtis. Viena iš tokių galimybių yra telemedicinos įdiegimas gydymo įstaigose. Kai kurioms gydymo įstaigoms ši priemonė yra per brangi, tačiau tokiais atvejais gydymo įstaigoms būtų naudinga konsoliduotis miesto ar keleto rajonu mastu. Dėl telemedicinos įdiegimo pacientui nereikia gaišti laiko važiuojant pas gydytoją, o tai ypač aktualu pacientams, gyvenantiems toli nuo gydymo įstaigos. Taip gydymo įstaigų fizinis apkrovimas sumažėtų (be kita ko ir elektros, šildymo, vandens kaštai mažėja), o kadangi gydytojo konsultacija vyktų nuotoliniu būdu, jis mažiau pavargtų. Šios telemedicinos galimybės yra praktiškos ir naudingos vykdant paciento stebėjimą, pvz. po išrašymo iš ligoninės ar reabilitacijos metu.
Efektyvumo receptai
Kitas sprendimas, kuris gali padėti suvaldyti pacientų eilių problemą ir kuris yra savivaldybės kompetencijoje – koordinavimo centras registruojant pacientus pas gydytojus-specialistus. Sprendimas vertas dėmesio ir naudingas gyventojams, tačiau reikalaujantis profesionalios vadybos iš savivaldybės ir iš pačios gydymo įstaigos pusės. Tinkamai įgyvendinus koordinavimo centro idėją, laimi ir pacientai, ir gydymo įstaigos.
Taip pat, užtikrinant savivaldybės gydymo įstaigų efektyvią veiklą, yra svarbu užtikrinti savivaldybės sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir skaidrumą. Visi tai supranta, bet kažkodėl skaidrumas vis dar telieka siekiamybe.
Visgi efektyviausi būdai mažinti eiles pas gydytojus – gyventojų sveikatinimas, ligų profilaktika, sveikatos edukacija. Ligų profilaktikos programos padeda žmonėms užkirsti kelią ligoms, dėl kurių reikalinga medicininė pagalba, ir sumažinti ligų diagnozavimo ir gydymo poreikį. Sveikatos edukacija padeda žmonėms suprasti sveikatos problemų prevencijos svarbą, todėl sumažėja poreikis kreiptis į gydytojus.
Apibendrinant, pagerinti gydytojų darbo sąlygas ir sumažinti pacientų eiles yra įmanoma, jeigu tinkamai parenkami prioritetai, priemonės ir tiesiog dirbama siekiant tai įgyvendinti.
dr. Helga Marija Kauzonė yra sveikatos politikos ekspertė
