Šaltinis: grynas.lt
Autorė: I. Labutytė
Šiandien Seimas po ilgų ginčų nenubalsavo dėl Miškų įstatymo pakeitimų. Pagal dienotvarkę parlamentarai turėjo apsispręsti, ar suteikti teisę buvusiems sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams leisti atstatyti sodybas miškuose. Tačiau Seimo salėje esant vos 50 parlamentarų, balsavimas atidėtas iki kitos savaitės.
Projektą rengusi Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė GRYNAS.lt jau anksčiau yra sakiusi, kad peticija inicijuota po tremtinio vaiko prašymo leisti atstatyti kolūkių nugriautą jo tėvų namą, kurio vietoje šiuo metu yra žvyro karjeras.
E. Pupinis: visi turime sentimentų tėvų žemei
Kaimo reikalų komiteto, kuriame nagrinėtos pateiktos įstatymo pataisos, pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, jog jeigu nieko neleisime ir viską saugosime, lietuviai iš tiesų vienas po kito paliks savo šalį.
„Juk leidimas atstatyti sodybą būtų išduodamas tik turint archyvinius dokumentus, o jei jų nėra – tik tuo atveju, jei per teismus galima įrodyti, kad toje vietoje sodyba buvo. Tai yra, jei pastatas atvaizduotas senuose žemėlapiuose, schemose, kurie saugomi Nacionalinėje žemėtvarkos taryboje. Jeigu jo nėra niekur užfiksuota – vadinasi, nebuvo tokio statinio. Lietuviškas charakteris verčia siekti, kad niekam niekas nebūtų leidžiama, būtų apribota… Po išvarymo iš sodybų teritorijos užaugo miškais, tie miškai – trečios, ketvirtos kategorijos (nesaugomi miškai, – red. past.), ne pirmos, antros, kaip čia dauguma įsivaizduoja. Visi mes turime tėviškes, kodėl neleisti kokiems nors partizanų, tremtinių vaikams į jas sugrįžti? Visi turime sentimentų savo žemei, aš taip pat niekuomet tėvų žemės neparduosiu. Skundžiamės, kad visi bėga į užsienį, bet jei apsunkinsime žmonių gyvenimą, tai jie ir bėgs. Viską saugodami išvysim žmones į pievas iš savo nuosavybės. Nemanau, kad tai bus nereguliuojamas procesas“, – kalbėjo E. Pupinis.
Parlamentaras pridūrė, kad turėdamas tam tikrą nuosavybę žmogus yra labiau prisirišęs prie savo šalies ir negalima dėl susiklosčiusių istorinių sąlygų (okupacijos) atimti teisę žmonėms turėti nuosavybę buvusiose tėvų, senelių žemėse. E. Pupinis nematė nieko blogo, jei atstatę sodybas jų savininkai norėtų toje vietoje vystyti kaimo turizmo verslą.
Žalieji: dėl piliečių išradingumo prasidės miškų urbanizacija
Tokių pakeitimų priešininkai mano, jog lietuviai tikrai ras spragų naujai priimtuose įstatymų punktuose ir sodybos miškuose ims dygti tarsi grybai.
„Nuostatos, kokios jos šiandien pateiktos balsavimui, atveria kelią namų statybos proveržiui miškuose. Teiginys, kad nuosavybė atkuriama tik buvusiems sodybų savininkams ar jų palikuonims nebetenka prasmės, nes atkūrus sodybą ją iš karto galima parduoti. Aurelija Stancikienė pateikė pataisas, kad sodybų nebūtų galima parduoti 50 metų, bet šis pasiūlymas buvo atmestas. Žinant mūsų piliečių išradingumą, galima įsivaizduoti, kad priėmus tokį įstatymą prasidėtų miškų urbanizacija. Tai ne tik pakenktų miškų ekosistemoms, bet ir apribotų likusios visuomenės priėjimą prie gražiausių gamtos kampelių, – prognozavo Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Virginija Vingrienė. – Atsiminkime, kad kiekvienai sodybai reikalingos ir komunikacijos – elektra, vandentiekis, kanalizacija. Atvedant šias komunikacijas miškai bus kertamai. Nauji namai dažniausiai greitai neišsprendžia ir šiukšlių išvežimo problemos.“
V. Vingrienė spėlioja, kaip bus įrodomas sodybos buvimo konkrečioje vietoje faktas, jei archyviniai dokumentai nebus išlikę. Taip pat jos nuomone, labai svarbu, koks statinys bus atkuriamas – ar tiksliai toks, koks buvo, ar bus leidžiama miškuose kilti „rūmams“.
Visą straipsnį skaitykite: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/didziajai-daliai-parlamentaru-nerupi-sodybos-miskuose.d?id=59889927#ixzz2B4UbkGcZ
